Raundęmi vegna kvörtunar HH

ver_trygg_a_husnae_islanakerfi.pngŽó nokkur umręša hefur skapast um kvörtun Hagsmunasamtaka heimilanna til umbošsmanns Alžingis varšandi innheimtu verštryggšra lįna.  Ķ lögfręšiįliti sem samtökin hafa lagt til grundvallar kemur fram aš svo viršist sem reglugerš sś sem Sešlabankinn hefur gefiš śt og lįnastofnanir styšjast viš žegar kemur aš innheimtu verštryggšra lįna skorti lagastoš.

Ķ gildandi lögum um vexti og verštryggingu nr. 38/2001 segir ķ 13. gr. :

„Įkvęši žessa kafla gilda um skuldbindingar sem varša sparifé og lįnsfé ķ ķslenskum krónum žar sem skuldari lofar aš greiša peninga og žar sem umsamiš eša įskiliš er aš greišslurnar skuli verštryggšar. Meš verštryggingu er ķ žessum kafla įtt viš breytingu ķ hlutfalli viš innlenda veršvķsitölu."

Ķ reglum Sešlabankans nr. 492/2001 segir:

„III. Verštryggš śtlįn.
4. gr.
Verštrygging lįns meš įkvęši um aš höfušstóll žess mišist viš vķsitölu neysluveršs er žvķ ašeins heimil aš lįniš sé til fimm įra hiš minnsta.  Höfušstóll lįns breytist ķ hlutfalli viš breytingar į vķsitölu neysluveršs frį grunnvķsitölu til fyrsta gjalddaga og sķšan ķ hlutfalli viš breytingar į vķsitölunni milli gjalddaga. Skal höfušstóll lįns breytast į hverjum gjalddaga, įšur en vextir og afborgun eru reiknuš śt."

Ķ lögfręšiįlitinu er rakiš hvaš felst ķ hugtakinu greišslur, en skv. įlitinu eru greišslur afborganir af höfušstól og vextir.  Žaš er nišurstaša lögfręšiįlitsins aš heimild sé fyrir žvķ ķ lögum aš veršbęta greišslur en lagaheimild skorti fyrir veršbótafęrslu höfušstólsins eins og reglur Sešlabankans segja til um.

Įhrifin af žvķ aš veršbęta höfušstólinn, en ekki bara afborganir og vexti, eru grķšarleg žegar kemur aš heildarendurgreišslu lįnsins vegna žess aš veršbętur į höfušstól koma ekki til greišslu jafnóšum į hverjum gjalddaga, heldur bętast viš höfušstólinn og taka į sig veršbętur og vexti į hverjum gjalddaga.  Žannig verša til margfeldisįhrif og höfušstóll skuldarinnar blęs śt.

Ég tók til skošunar greišslusešla į verštryggšu jafngreišslulįni sem tekiš var 6. nóvember 2003.  Lįniš ber 5,6% vexti į įri og stóš VNV ķ 229 viš lįntöku.  Lįniš var ekki żkja hįtt, kr. 1.400.000,-  En žaš er kannski vegna žess aš tölurnar eru ekki svo hįar aš žęgilegt er aš styšjast viš žęr til śtskżringar į žvķ sem raunverulega gerist (VNV hękkaši śr 229 ķ 229,3 milli gjalddaga):

1. gjalddagi

 

 

Eftirstöšvar į gjalddaga

1.400.000

 

Veršbętur į eftirstöšvar

1.834

 

Afborgun af höfušstól

 

1.503

Veršbętur į afborgun

 

2

Vextir (ķ 25 daga)

 

5.444

Veršbętur į vexti

 

7

Sešilgjald

 

250

Til greišslu

 

7.206

 

 

 

Eftirstöšvar eftir greišslu

1.400.328

 

 

Ķ fyrsta lagi reiknar lįnveitandi śt veršbętur į höfušstól.  Sś ašferšafręši sem notuš er byggir į žvķ aš męla breytingar į vķsitölu neysluveršs į milli gjalddaga og margfalda svo žį hlutfallslegu breytingu meš höfušstól.  Veršbętur į höfušstól koma ekki til greišlsu į gjalddaga heldur fęrast į höfušstólinn og mynda žannig nżjan og breišari stofn til śtreikninga veršbóta, afborgana og vaxta į nęsta gjalddaga og svo koll af kolli.[1] Žessi ašgerš į sér ekki lagastoš samkvęmt lögfręšiįlitinu.

Žvķ nęst er reiknuš śt afborgun af höfušstól og veršbętur į afborgun.  Žar sem um er aš ręša jafngreišslulįn (annuitet) liggja nokkuš flóknir śtreikningar aš baki žvķ hver afborgunin er.  Skoša mį žetta svar į vķsindavefnum til aš įtta sig betur į muninum į jafngreišslulįni og lįni meš jöfnum afborgunum af höfušstól.  Til aš reikna śt veršbętur į afborgun er ekki stušst viš hlutfallslega breytingar į vķsitölu milli gjalddaga heldur frį lįntökudegi og til gjalddaga.  Žannig mętti segja aš höfušstóllin sé de facto veršbęttur jafnóšum og hann er greiddur til baka. 

Aš lokum eru śtreiknašir vextir og veršbętur į vexti.  Til aš reikna śt vexti er vaxtaprósentan margfölduš meš höfušstólnum og žannig fundnir śt įrsvextir ķ krónum.  Žeirri upphęš er svo deilt ķ 360 til aš finna śt vexti per dag.  Sś upphęš er margfölduš meš dagafjöldanum sem um ręšir į hverjum gjalddaga.  Til aš reikna śt veršbętur į vexti er stušst viš hlutfallsegar breytingar į vķsitölu milli gjalddaga.

Ef veršbótafęrsla höfušstólsins fęri ekki fram vęru eftirstöšvar eftir greišslu 1. gjalddaga kr. 1.398.407,- en ekki kr. 1.400.328,-  Höfušstóllinn myndi lękka milli gjalddaga en ekki hękka.  Samkvęmt lögfręšiįlitinu er žaš lķka ętlun löggjafans:

„Viš stašgreišslu veršbótanna fęrast veršbętur ekki į höfušstólinn žar sem žaš er greišslan sem er veršbętt og hśn er greidd. Eftir stendur höfušstóll aš frįdreginni afborgun sem felur ķ sér jafngreišslu į höfušstólnum auk greišslu veršbóta į hverja afborgun og vexti og veršbętur į vexti. Žaš er sś leiš sem hér er haldiš fram aš löggjafinn gerir rįš fyrir aš farin sé meš greišslu veršbóta į greišslu lįns bęši į  afborganir og vexti."

Nęsti gjalddagi lķtur svona śt (VNV hękkaši śr 229,3 ķ 230 milli gjalddaga):

2. gjalddagi

 

 

Eftirstöšvar į gjalddaga

1.400.328

 

Veršbętur į eftirstöšvar

4.275

 

Afborgun af höfušstól

 

1.511

Veršbętur į afborgun

 

6

Vextir (ķ 31 dag)

 

6.535

Veršbętur į vexti

 

20

Sešilgjald

 

250

Til greišslu

 

8.322

 

 

 

Eftirstöšvar eftir greišslu

1.403.086

 

 

Ofangreint dęmi sżnir glögglega virkni margfeldisįhrifanna žegar veršbętur hlašast mįnašarlega utan į höfušstól.  Žannig veršur ķ raun til nżtt lįn ķ hverjum mįnuši eins og rakiš er ķ lögfręšiįlitinu sem ég lęt fylgja meš fęrslunni.

 

  


[1] Eftirstöšvar į gjalddaga + veršbętur į höfušstól - afborgun af höfušstól eru kr. 1.400.331.  Eftirstöšvar eftir greišslu eru kr. 1.400.328 meš verbótum.  Žarna munar 3 krónum.


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 identicon

Ķ mķnum huga er alveg ljóst hvernig žetta fer,en ég į erfitt meš aš įtta mig į žvķ, hvernig žetta veršur leišrétt aftur ķ tķmann, žvķ bśiš er aš selja į naušungaruppbošum žśsunda ķbśša, vegna ólöglegra reiknašra verštryggšra lįna.

Siggi T. (IP-tala skrįš) 25.8.2011 kl. 10:24

2 identicon

Žetta kemur ķ sama staš nišur hvort sem žś uppfęrir höfušstólinn eša ekki.

Ef žś uppfęrir ekki höfušstólinn, žį žarftu aš nota vķsitöluna frį lįntökudegi.

Ķ žķnu dęmi liti žetta svona śt:

Afb. 1

Vextir 5444 kr.

afb. 1503 kr.

visit (229,3/229) =1,00131

Greišsla (5444 + 1503) * 1,00131 = 6526 +250 = 7206 kr.

Afb. 2 žį er vķsitalan oršin (230/229) = 1,0043668

Prófašu aš setja bęši dęmin upp ķ töflureikni, žį séršu aš žaš kemur sama śtkoman śt į bįšum stöšum.

Jonas kr (IP-tala skrįš) 25.8.2011 kl. 11:49

3 Smįmynd: Marinó G. Njįlsson

Jonas, žaš getur vel veriš aš greišslan sé sambęrileg ķ bįšum tilfellum mišaš viš aš sama upphęš sé greidd.  Stóra mįliš er aš samkvęmt lögunum į lįnaveitandinn aš rukka hęrri tölu žar sem veršbętur eiga ekki aš leggjast į höfušstólinn.  Gefum okkur samt aš greišslan hverju sinni fari ekki upp fyrir upphęš annuitetsgreišslunnar, žį žarf ķ einstaka tilfelli aš taka mismuninn af žvķ sem ętti aš greiša og žess sem greitt er aš lįni aš nżju. 

Hér kemur snśningurinn ķ dęminu.  Veršbętur eiga samkvęmt lögunum aš virka sem vextir.  Žaš žżšir aš annuitetsgreišsluna į aš reikna śt frį vöxtum og veršbólguspį eša žess vegna raunverulegri veršbólgu.  Segjum aš notuš sé veršbólguspį upp į 2,0% og vextir séu 5,1%.  Žį er annuitetsgreišslan reiknuš śt frį 7,1% vöxtum og hśn hękkar sem žvķ nemur.  Hver gjalddaga greišsla er žvķ hęrri en samkvęmt nśverandi ašferš.  Svo dęmi sé tekiš af 10 m.kr. lįni til 40 įra, žį fer fyrsta greišsla śr tęplega 49 ž.kr. ķ tęplega 63 ž.kr., en eftir 10 įr (af raunverulegri veršbólgu) eru mįnašarlegar greišslur oršnar lęgri sé veršbólguspį tekin inn ķ annuitetsśtreikninginn, en žegar žaš er ekki gert.  (Ķ hefšbundinni ašferš er annuitetsgreišslan hękkuš į milli gjalddaga sem nemur hękkun vķsitölu, en ķ hinni ašferšinni er hśn hękkuš minna sem nemur spįšri veršbólgu.)  Heildargreišsla eftir hefšbundinni ašferš er rķflega 52 m.kr., en tęplega 37 m.kr. ef litiš er į veršbólgu sem vextir og eingöngu veršbętur umfram veršbólguspį bętast į höfušstólinn.  Af žvķ aš žaš er ķ tķsku aš nśvirša greišslurnar (framtķšarvirtar til spįšri vķsitölu į sķšasta gjalddaga), žį er nśviršing į fyrri tölunnir 73,4 m.kr. en 54,5 m.kr. į sķšari tölunni.

Ég er bśinn aš liggja yfir raundęmum og sżnidęmum undanfarna daga og vikur og hef komist aš žeirri nišurstöšu, aš meš žvķ aš gera ekki rįš fyrir neinni veršbólgu viš śtreikning į upphaflegri annuitetsgreišslu séu lįnveitendur aš skekkja greišslurnar strax ķ upphafi mišaš viš upprunalega ętlan löggjafans um aš vķsitölubreytingar ętti aš mešhöndla sem vexti.  Spurningin sem viš žurfum aš svara er hvort viš viljum taka allar veršbętur (nęr allar) aš lįni ķ hvert sinn vegna žess aš žannig er kerfiš byggt upp, greiša allar veršbętur śt ķ hvert sinn eša bęta veršbólguspį/veršbólgumarkmišum viš upphaflegu vextina og taka eingöngu žaš aš lįni sem fer umfram spįna/markmišin?  Sjįlfum finnst mér śt ķ hött, aš ekki sé litiš į veršbętur sem hluta vaxta.  Aš žaš sé alfariš litiš framhjį vęntanlegri veršbólgu er ekkert annaš en fölsun į tölum.  Ég skil vel aš fyrstu greišslur lķta mun betur śt žegar vęnt veršbólga er ekki höfš meš, en bęši veršur eignarmyndunin mun hęgari eftir žeirri leiš og heildargreišslur verša umtalsvert hęrri.  Ég er ekki viss um aš viš viljum greiša öll "veršbólguskot" śt ķ hvert sinn, žar sem slķkar greišslur geta veriš greišandanum ofviša.  Žį er eftir sį kostur sem mér finnst ešlilegastur, ž.e. aš reikna einhverja "grunnveršbólgu" inn ķ fyrstu annuitetsgreišsluna, lįta veršbętur sem žannig greišast ekki bętast viš höfušstólinn og hękka annuitetsgreišsluna minna milli gjalddaga sem nemur "grunnveršbólgunni". Nśverandi fyrirkomulag er įn efa žaš langóhagstęšasta fyrir lįntaka og um leiš fęrir žaš lįnveitendunum mestan įvinning.

Marinó G. Njįlsson, 25.8.2011 kl. 13:44

4 identicon

Hvernig nśviršir žś greišslur? Hvaša vexti notar žś? Nśviršing er eiginlega öfugur vaxtareikningur.

100 kr meš 10% vöxtum veršur eftir 10 įr = 100 * 1,1^10 = 259,4 kr. Žvķ eru 259,4 kr. eftir 10 įr nśvirt = 100 kr. mišaš viš 10% vexti. = 259,4/(1,1^10). Ef žś nśviršir allar afborganir frį greišsludegi meš sömu prósentutölu og er į lįninu, žį fęršu sömu śtkomu, hvort sem reiknaš er meš venjulegu bankalįni žar sem höfušstóll uppfęrist viš hverja greišslu, eša lįn žar sem vextir + veršbętur eru borgašar viš hverja greišslu.

Jonas kr (IP-tala skrįš) 25.8.2011 kl. 15:35

5 Smįmynd: Gušbjörn Jónsson

Jónas!  Hvers vegna gengur žś svo įkvešiš aš žvķ aš krónan muni minnka ķ framtķšinni? Ert žś bśinn aš innbrenna ķ huga žinn svo fjandsamlegt višhorf til lķfstķšar komandi kynslóša, aš enginn vilji verši ķ komandi framtķš til aš reka žjóšfélagiš viš ešlilegt jafnvęgisįstand?

Mér finnst aš žeir sem geri rįš fyrir mikilli veršbólgu į komandi įratugum, horfi ansi stķft į tęrnar į sér og gęti žess vandlega aš sjį ekki žaš sem er aš gerast śt um allan heim. Žessir sömu ašilar keppast viš aš "nśvirša" alla skapaša hluti, žó ENGINN žeirra "nśvirši" śtreikninga sem geršir hafa veriš, hafi stašist aš lišnu įri. Žaš liggur alveg ljóst fyrir aš žeir sem keppast viš aš "nśvirša" alla skapaša hluti hafa gróšursett TAP svo djśpt ķ sįlu sķna aš jįkvęš śtkoma, žó ekki vęri nema ķ hugsun, žorir ekki aš lįta į sér kręla.  Geta menn bśist viš hagsęld og hagnaši, mešan undurvitundin er svo fast bundin TAPI aš ÖLL hugsun um komandi tķš, byggist į aš "nśvirša" TAPIŠ ķ framtķšinni.  Hvers eiga börnin ykkar aš gjalda, aš žiš hlašiš upp fjalli af neikvęšri orku ķ lķfsbraut žeirra; fjalli sem geti ekki annaš en steypst yfir žau, sem hinsta kvešja frį hugsjśkum foreldrum žeirra. Mér finnst aš žau eigi skiliš aš til žeirra sé hugsaš ķ jįkvęšu umhverfi, bęši félagslega og efnahagslega.

Gušbjörn Jónsson, 26.8.2011 kl. 00:31

6 identicon

Nśviršing kemur trausti eša vantrausti ekkert viš. Nśviršing gengur śt į aš reikna hve mikils virši greišsla ķ framtķšinni er ķ dag mišaš viš tiltekna vexti. Nśviršing er naušsynleg ef bera žarf saman mismunandi greišsluform, td ef borin eru saman, annars vegar, jafngreišslulįn žar sem veršbętur leggjast viš höfušstól, og hins vegar, jafngreišslulįn žar sem veršbętur eru greiddar jafnóšum. Fyrra dęmiš er meš lęgri upphafsgreišslur en hęrri lokagreišslur og gefur hęrri heildargreišslur, į mešan seinni kosturinn er meš fastar greišslur. Ef bęši lįnin eru nśvirt meš sömu prósentutölu og er į lįninu, žį kemur sama upphęš śt.

Hvort aš śtreikningarnir standist er annaš mįl.

Formślur fyrir PV.

http://www.financeprofessor.com/financenotes/introductoryfin/presentvalue.htm

Jonas kr (IP-tala skrįš) 26.8.2011 kl. 10:20

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband