Bloggfęrslur mįnašarins, jślķ 2011

Getur einhver svaraš žessu?

Ķ umręšum į facebook er žvķ haldiš fram aš ERM II geti veriš endastöš fyrir Ķsland ķ gjaldmišilsmįlum.  Žannig megi nį fram afnįmi verštryggingar.

Er žetta raunhęft?

Eša žurfum viš aš fara alla leiš yfir ķ evruna, ef viš ętlum į annaš borš inn ķ ESB?

 


Skiptigengisleiš

Hagsmunasamtök heimilanna standa nś fyrir undirskriftasöfnun og krefjast afnįms verštryggingar og almennra leišréttinga lįna. Žvķ til įréttingar birta samtökin umfjöllun um fjórar mismunandi leišir aš žessu marki.  Ein af žeim leišum sem um ręšir er kennd viš skiptigengi.  En hvaš felur sś leiš ķ sér?  Eftirfarandi texti er fenginn aš lįni hjį HH og śtskżrir vonandi mįliš.

Skiptigengisleiš
Ašferšin felur ķ sér aš fjįrskuldbindingar ķ krónum eru fęršar yfir ķ nżjan eša annan gjaldmišil į mismunandi gengi ķ žeim tilgangi aš endurreisa heimilin og hagkerfiš. Žaš myndi leiša til aukinnar velferšar ķ gjörbreyttu efnahagsumhverfi og skapa tękifęri til aš leišrétta žį ósanngjörnu eignaupptöku sem įtt hefur sér staš.

Skiptigengisleišin hefur reynst vel til aš byggja upp žjóšfélög aš nżju eftir alvarleg įföll. Žrįtt fyrir aš ekki sé um algerlega sambęrilegt įstand aš ręša og žar sem žetta hefur veriš gert, eins og ķ Žżskalandi, žį er žaš mat samtakanna aš žessi leiš sé jafn einföld og hśn er snjöll. Žaš er žvķ kannski engin tilviljun aš Žjóšverjar hafi beitt henni ķ žrķgang, nś sķšast žegar žżsku rķkin sameinušust.

Kostir skiptigengisleišarinnar:
- Almenn skuldaleišrétting treystir rekstrargrunn heimila og fyrirtękja og hrašar endurreisn.
- Samrżmist eignarréttarįkvęšum stjórnarskrįrinnar.
- Er įhrifarķkt og skjótvirkt śrręši sem rķkisstjórnin getur aušveldlega beitt.
- Gerir verštryggingu óžarfa.
- Fjįrmįlakerfiš hreinsar śt eitrašar og veršlausar platkrónur sem sitja eftir śr frošuhagkerfinu.
- Svart fé og žvķ sem skotiš hefur veriš undan leitar upp į yfirboršiš žvķ enginn vill sitja uppi meš gamlar śreltar og veršlausar krónur.

Hagsmunasamtök heimilanna taka ekki afstöšu til žess hvaša gjaldmišill yrši fyrir valinu, žaš er pólitķsk spurning sem stjórnvöld žurfa aš svara. Sem dęmi mętti nefna nżja ķslenska krónu, evru, Bandarķkjadal, kanadķskan dal, norska krónu eša jafnvel nżja samnorręna krónu.

Meira um skiptigengisleiš
Til žess m.a. aš örlög žjóšarinnar ķ peningamįlum verši frekar ķ hennar eigin höndum, er naušsynlegt aš skipta um gjaldmišil og gera žaš meš mismunandi gengi eftir žvķ hvort um er aš ręša t.d. laun og lįgmarkssparnaš eša aflandskrónur byggšar į falsveršmętum.

Ašgeršin ętti ekki aš taka nema nokkra daga og myndi flżta endurreisn žjóšar um mörg įr.
Jafnhliša upptöku nżs gjaldmišils verši gjaldeyrishöft afnumin og verštrygging į neytendalįn bönnuš og ķ framhaldi gerš krafa um įbyrga efnahagsstjórn. Žį yrši aš bśa žannig um hnśtana aš aušvelt vęri fyrir žį lįntakendur sem nś žegar eru meš verštryggš lįn aš greiša žau upp meš nżjum lįnum, eša breyta žeim ķ žį veru sem lagt er til meš nżju lįnakerfi, įn uppgreišslu eša stimpilgjalda.

Meš žessum hętti gęti Ķsland į nż og mun fyrr nįš aftur stjórn į eigin efnahags- og peningamįlum. Ašgerš sem žessi vęri einnig jįkvęš hvort heldur sem landiš veršur ašili aš ESB, žar sem hśn mun styšja viš og flżta fyrir žvķ aš landiš uppfylli Maastricht-skilyršin fyrir upptöku Evru, eša ef žjóšin įkvešur aš standa utan sambandsins, meš gjaldmišil sem, öndvert viš nśverandi krónu, vęri gjaldgengur ķ alžjóšlegum višskiptum. Samtökin taka ekki afstöšu til žess hvaša gjaldmišill veršur fyrir valinu, nż ķslensk króna eša einhver annar.

Hugmyndin er ekki nż af nįlinni og į sér fordęmi erlendis frį. Henni var til aš mynda žrisvar hrint ķ framkvęmd ķ Žżskalandi į 20. öld, nś sķšast viš sameiningu Žżskalands. Žrįtt fyrir aš ašstęšur hér į landi séu ekki alveg sambęrilegar žvķ sem žar var telja samtökin aš žessi leiš yrši vęnleg til endurreisnar hagkerfisins.

Ķ sinni einföldustu mynd felst hugmyndin ķ žvķ aš eignir og skuldir eru fęršar yfir ķ annan gjaldmišil į mismunandi gengi. Sem dęmi mętti taka aš smęrri fjįrhęšir, eins og laun og innistęšur upp aš įkvešnu marki fęru yfir į genginu 1 į móti 1. Žannig yršu 100 žśsund ķ gamla kerfinu jafngildi 100 žśsund ķ žvķ nżja. Stęrri skuldbindingar į borš viš hśsnęšislįn fęru yfir į öšru skiptigengi, til dęmis 1 į móti 0,6 - 0,7 (stušullinn myndi mišast viš uppsafnaša veršbólgu frį 2008 sem er nś um 34% frį 1. janśar 2008). Veršfęrslur opinberra skrįninga, s.s. fasteignaskrįr į fasteignamati og brunabótamati verši skipt į genginu 1 į móti 0,6 - 0,7. 20 milljónir ķ gamla kerfinu yrši žannig aš 14 milljónum ķ žvķ nżja. Meš žessu móti mętti leišrétta fyrir žaš veršbólguskot sem varš vegna hrunsins og jį, afnema verštryggingu meš skjótvirkri einskiptisašgerš. Žess vegna telja Hagsmunasamtök heimilanna skiptigengisleišina fęra.

Einföld skżring į vandamįlum hagkerfisins
Eitt af fórnarlömbum ķslenskra višskiptahįtta ķ ašdraganda bankahrunsins er ķslenska krónan. Meš markašsmisnotkun banka og lykilašila ķslensks višskiptalķfs į bęši hlutabréfa- og skuldabréfamarkaši, meš dyggri ašstoš peningaprentunarįhrifa almennrar verštryggingar og peningastefnu Sešlabankans, var peningamagn ķ umferš margfaldaš į įrunum 2001 til 2008.

Ekki reyndist innistęša fyrir žessari aukningu og mį segja aš meš žessu móti hafi žessir ašilar stundaš peningafölsun og komist upp meš žaš. Veršlausum pappķrum var gefiš veršgildi m.a. ķ svoköllušum „endurhverfum višskiptum" bankanna viš Sešlabankann. Žannig gįtu bankarnir og velvildarmenn žeirra, sem voru fyrst og fremst ķ eigendahópnum, ķ reynd skipt śt platkrónum fyrir alvöru krónur.

Ķ dag sitja žessar „alvöru" krónur į bókum sešlabankans og fjįrmagnseigenda ķ formi alfandskróna og skuldabréfa. Fjįrmagnseigendur bķša nś ķ röšum og vilja skipta žessum aflandskrónum yfir ķ gjaldeyri. Sešlabankinn hefur kynnt įętlun um losun gjaldeyrishafta, en helsta hindrunin į žeirri vegferš er hiš mikla magn króna ķ umferš sem gert er rįš fyrir aš eigendur vilji skipta yfir ķ gjaldeyri.

Sešlabankinn hefur žvķ ķ įętlunum sķnum kynnt tvęr hugsanlegar leišir til žess aš losa um žį spennu sem hiš mikla krónumagn veldur. Bįšar byggja į žvķ aš beitt verši mismunandi gengi fyrir krónueignir fjįrmagnseigenda sem vilja losna śr helsi ķslensku krónunnar. Annars vegar aš gjaldeyrir verši seldur į uppboši og hins vegar aš gjaldeyrisśtflęši verši skattlagt žannig aš raungengi liggi ķ reynd viš aflandsgengi en ekki įlandsgengi (opinbert skrįningargengi Sešlabankans). Einungis uppbošsleišin er komin til framkvęmda meš žvķ tilraunauppboši sem Sešlabankinn hefur žegar tilkynnt.

Ljóst er aš leišir Sešlabankans munu taka langan tķma, enda er nś gert rįš fyrir aš gjaldeyrishöft verši višvarandi a.m.k. til 2015. Ašferšarfręši Sešlabankans setur žvķ žannig fjįrmagnseigendur ķ ökumannssętiš varšandi tķmalengd afnįms hafta. Stęrsti gallinn viš ašferšarfręši Sešlabankans er hins vegar sį aš meš henni veršur ekki dregiš śr peningamagni ķ umferš. Allt of margar krónur ķ umferš žżša aš varanlega hefur dregiš śr veršgildi gjaldmišilsins og undirliggjandi veršbólgužrżstingur skapar hęttu į annarri ašför aš högum heimilanna žegar žessar krónur įn undirliggjandi veršmętasköpunar komast ķ umferš eins og įętlun Sešlabankans gerir rįš fyrir. Žessu til višbótar er gert rįš fyrir aš lķfeyrissjóšir landsmanna verši helstu kaupendur į žessum krónum.


1521 lęk vs. 51 kvitt

Illugi Jökulsson skrifar bloggfęrslu um Sęvar Ciesielski sem er nżlega fallinn frį.  Ķ fęrslunni segir:

,,Eftir aš Sęvar losnaši śr fangelsi hóf hann, flestum į óvart, mikla barįttu fyrir žvķ aš mįl hans og félaga yršu endurupptekin. Hann stóš einn – tugthśslimur, fyrrverandi smįglępamašur, dęmdur moršingi, śthrópaš illmenni! – gegn gervöllu ķslenska kerfinu sem ętlaši sko ekki aš višurkenna mistök! Meš hjįlp frį nokkrum góšum manneskjum tókst Sęvar aš koma endurupptökubeišni fyrir Hęstarétt. Žį var oršiš deginum ljósara aš į Sęvari og félögum höfšu veriš framin skelfileg réttarmorš. Meira aš segja Davķš Oddsson žįverandi forsętisrįšherra višurkenndi žaš ķ ręšustól į Alžingi. En enginn var samt til ķ aš GERA neitt. Hęstiréttur hafnaši beišni um endurupptöku. Žaš dugši ekki aš sżna fram į aš rannsókn mįlsins var rugl, mešferš žess hraksmįnarleg og nišurstašan augljós og svķviršileg skopstęling į réttlęti. Lesiš bara mįlsskjölin."

 

Ķ žessum skrifušum oršum hafa 1521 "lękaš" fęrsluna.

Eva Hauksdóttir setur ķ gang undirskriftasöfnun til aš skora į rįšherra aš taka mįliš upp aš nżju.  Į sķšu undirskriftasöfnunarinnar segir:

,,Hver sem kynnir sér gögn Gušmundar- og Geirfinnsmįlanna hlżtur aš sannfęrast um aš stór mistök hafi veriš gerš, bęši viš lögreglurannsóknir į žessum mįlum sem og fyrir dómstólum. Einn sakborninga, Sęvar Ciesielski, hélt žvķ fram til daušadags aš į honum hefši veriš framiš réttarmorš og baršist įrangurslaust fyrir endurupptöku. Nś žegar Sęvar er fallinn frį, sżnum viš honum og öšrum sem žessi mįl varša, samstöšu okkar meš žvķ aš skora į Ögmund Jónasson, innanrķkisrįšherra aš beita sér fyrir žvķ aš endurupptöku Gušmundar- og Geirfinnsmįla, sem og rannsókn į vinnubrögšum žeirra sem fóru meš rannsókn mįlanna.  Mįlsgögnin eru almenningi ašgengileg į netslóšinni http://www.mal214.com"

Ķ žessum skrifušum oršum hafa 51 kvittaš.

Ég verš nśmer 52...


Žjóšaratkvęšagreišslur um rķkisvęšingu einkaskulda

,,Žį er lagt til nżtt įkvęši um aš ekki verši veitt rķkisįbyrgš vegna fjįrhagslegra skuldbindinga einkaašila nema almannahagsmunir krefjist."

Hver mun skera śr um žaš hvort almannahagsmunir krefjist rķkisįbyrgšarinnar ešur ei?

Hvaš mun liggja til grundvallar į žvķ mati?

Vęri ekki rįš aš kveša į um aš ekki verši veitt rķkisįbyrgš vegna fjįrhagslegra skuldbindinga einkaašila nema almannahagsmunir krefjist og aš undangenginni žjóšaratkvęšagreišslu žar aš lśtandi?


mbl.is Umręšur į Alžingi verši tvęr
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hvaša leiš vilt žś fara?

Ķ spį Hagstofunnar segir eftirfarandi:

,, Hiš opinbera, rķki, almannatryggingar og sveitarfélög, hefur veriš rekiš meš miklum halla aš undanförnu. Rķkissjóšur varš aš taka į sig miklar skuldbindingar vegna falls fjįrmįlakerfisins į mešan tekjuhlišin skrapp saman. Hiš opinbera stendur žvķ frammi fyrir žvķ erfiša verkefni aš breyta miklum tekjuhalla ķ afgang og lękka skuldir į komandi įrum."

Hvaša leiš vilt žś aš farin verši ķ žeim efnum?

a) Viltu draga śr opinberum śtgjöldum og skera nišur žjónustu?
b) Viltu hękka skatta og gjöld?
c) Viltu aš rķkiš og sveitarfélög selji eignir?
d) Viltu aš endursamiš verši um opinberar skuldir?

Ég er žeirrar skošunar aš viš ęttum aš byrja į žvķ aš gera atlögu aš skuldunum įšur en viš leyfum okkur aš hugsa um ašra möguleika.  Nóg er komiš af nišurskurši og skattahękkunum aš mķnu viti.  Ég tel auk žess aš nóg sé komiš af einkavęšingu ķ bili, nś žurfi aš hugsa ķ nżjum lausnum. 

Ķ žvķ sambandi vil ég nefna tvęr ašgeršir sem fordęmi eru fyrir.  Önnur er aš taka upp nżjan eša annan óverštryggšan gjaldmišil  į mismunandi skiptigengi.  Hin er aš rįšast ķ kortlagningu opinberra skulda.  Žar meš tališ allar eignir og skuldbindingar sem kunna aš hafa veriš fęršar utan efnahagsreiknings.  Ķ framhaldi aš endursemja um höfušstól og vexti skulda svo žęr komist ķ nišurgreišanlegt horf og afborganir ógni ekki velferš žjóšarinnar.


mbl.is Hagstofan hękkar hagvaxtarspį
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hvers vegna undirskriftasöfnun?

uhrbbrc.jpg

Hagsmunasamtök heimilanna voru stofnuš 15. janśar 2009 ķ žeim tilgangi aš berjast fyrir almennri leišréttingu lįna og afnįmi verštryggingar. Žann 12. febrśar 2009 litu tillögur samtakanna um brįšaašgeršir vegna efnahagskreppunnar dagsins ljós. 

Tillögurnar fólu mešal annars ķ sér ofangreindar kröfur. Samtökin lögšu frį upphafi įherslu į aš vinna meš stjórnvöldum aš lausn mįla til hagsbóta fyrir samfélagiš ķ heild sinni, enda geršu samtökin sér vonir um aš stjórnvöld myndu hafa milligöngu um samninga viš lįnveitendur og kröfuhafa vegna žess tjóns sem lįntakendur uršu fyrir. 

Žrįtt fyrir aš samtökin hafi fljótlega eftir stofnun žeirra og allar götur sķšan fengiš umtalsverša įheyrn stjórnvalda hefur įvallt stašiš į almennri leišréttingu lįna og afnįmi verštryggingar žrįtt fyrir žann vķštęka samfélagslega stušning sem fyrir liggur, sjį t.d. hér, hér og hér.

Fjölmörg önnur śrręši hafa aftur į móti veriš kynnt til sögunnar af hįlfu stjórnvalda. Žau śrręši gagnast fólki misvel og hafa réttilega veriš gagnrżnd fyrir žaš aš taka ekki į rót vandans. Hvernig sem į mįlin er litiš hefur sį forsendubrestur sem lįntakendur uršu fyrir vegna žeirra ašgerša lįnveitenda og stjórnvalda sem leiddu til hruns efnahagskerfisins ekki veriš leišréttur. Sś nišurstaša er bęši óréttlįt og óįsęttanleg.

Vaxandi óįnęgju mešal almennings hefur gętt vegna framgöngu stjórnvalda og fjįrmįlastofnana ķ žessum mįlaflokki. Žann 4. október 2010 sauš upp śr žegar ein fjölmennustu mótmęli Ķslandssögunnar įttu sér staš. Mörg žśsund manns komu saman į Austurvelli og tunnur voru baršar. Ķ kjölfariš sįu stjórnvöld sér žann leik helstan į borši aš bjóša fulltrśa Hagsmunasamtaka heimilanna aš boršinu til aš reikna śt, ķ félagi viš fjöldann allan af sérfręšingum śr stjórnkerfinu og fjįrmįlageiranum, hvaš hinar żmsu ašgeršir myndu koma til meš aš kosta og hvernig žęr myndu gagnast fólki. 

Žannig keyptu stjórnvöld sér frest fram yfir jól og įramót žar til reišiöldurnar lęgši. Į tķmabili var lįtiš lķta svo śt fyrir aš allt kęmi til greina af hįlfu stjórnvalda. Meira aš segja almenn leišrétting lįna eins og Hagsmunasamtök heimilanna hafa ķtrekaš męlt fyrir. Aš endingu fór hins vegar svo aš sjónarmiš samtakanna voru blįsin śt af boršinu og fulltrśi samtakanna sį sig tilneyddan til aš skila sérįliti sem stjórnvöld hafa neitaš aš birta.

Žegar į hólminn var komiš höfnušu lįnveitendur samkomulagi viš lįntakendur um sanngjarna og skynsamlega nišurstöšu. Stjórnvöld létu svo hjį lķša aš bregšast viš forheršingu fjįrmįlastofnana meš naušsynlegu bošvaldi. Į bak viš žį afstöšu skżldu stjórnvöld og lįnveitendur sér meš žvķ aš vķsa til stjórnarskrįrvarinna eignarréttinda kröfuhafa og höfšu žannig eignarrétt hśsnęšiseigenda aš engu.

Af žessu er ljóst aš kröfur samtakanna um leišréttingu lįna og afnįm verštryggingar munu ekki nį fram aš ganga meš samningum lķkt og samtökin vonušust upphaflega til. Višurkenning į forsendubresti žarf aš eiga sér staš til žess aš višurkenna žörfina fyrir leišréttingum lįna.

HH kalla eftir aš žessi višurkenning komi frį stjórnvöldum og aš ekki žurfi aš leita til dómstóla meš öll mįl til aš śtkljį svo augljósa stašreynd. Sś leiš sem į endanum veršur valin til leišréttingar er og veršur alltaf pólitķsk įkvöršun. Til žess aš ganga fram fyrir hönd heimilanna og fęra til baka žį eignatilfęrslu sem įtt hefur sér staš frį heimilunum til fjįrmagnseigenda žarf pólitķskt hugrekki, kjark og žor.

Hagsmunasamtök heimilanna hafa žvķ, ķ nafni almannahagsmuna, įkvešiš aš blįsa nżju lķfi ķ kröfur sķnar meš breyttri nįlgun. Samtökin telja brżna žörf į žvķ aš fólki gefist tękifęri til aš segja hug sinn ķ žessum efnum meš undirskrift sem tekur undir kröfuna um almenna leišréttingu lįna heimilanna og afnįm verštryggingar og jafnframt um žjóšaratkvęšagreišslu, verši stjórnvöld ekki viš žessum kröfum.

Samhliša žessari undirskriftasöfnun kynna samtökin fjórar ólķkar leišir til leišréttingar, sem žau telja mögulegar og gętu fallist į. Žessar fjórar leišir eru hugsašar sem grundvöllur fyrir umręšu og er žvķ ekki um tęmandi lista aš ręša. Samtökin minna į aš allt er hęgt ef viljinn er fyrir hendi og nś er brżn žörf fyrir pólitķska įkvöršun sem skilar sér alla leiš til heimilanna ķ landinu.

Taka žįtt ķ undirskriftasöfnuninni

Fara į Hvernig - nokkrar leišir til leišréttingar

Fara į Framtķšarsżn - nżtt hśsnęšislįnakerfi


Ķsland fjarlęgist Maastricht-skilyršin

Samkvęmt Maastricht-skilyršunum skal halli af rekstri rķkissjóšs ekki vera meiri en 3% sem hlutfall af vergri landsframleišslu ķ lok įrsins į undan.  Ef svo er ekki žarf hlutfalliš aš hafa lękkaš jafnt og žétt ķ įtt aš 3%.  Aš sögn efnahags og višskiptarįšherra stefna stjórnvöld aš jįkvęšum frumjöfnuši rķkissjóšs įriš 2011 og aš įriš 2013 verši heildarafkoma rķkissjóšs jįkvęš.  Halli af rekstri rķkissjóšs er talinn hafa veriš 5,4% įriš 2010, samkvęmt skżrslu Alžjóšagjaldeyrissjóšsins frį 6. jśnķ sl., en ķ žeirri tölu er stušst viš skilgreiningu AGS į skuldum hins opinbera.  Ķ skżrslunni er žvķ spįš aš hallinn verši 3,3% ķ lok įrs 2011 og 0,5% ķ lok įrs 2012, en aš afkoma rķkissjóšs verši oršin jįkvęš um 2,2% įriš 2013.  Gangi spįin eftir veršur skilyršinu nįš ķ lok įrs 2012, eša fyrr sé tekiš tillit til lękkunar hlutfallsins śr 13,5% ķ 3,3% frį lokum įrs 2008 til loka įrs 2011.

Aš žvķ gefnu aš 37 milljarša fjįrlagahalli jafngildi 3,3% halla ķ lok įrs 2011, sbr. skżrslu AGS frį 6. jśnķ og aš žingmenn fjįrlaganefndar hafi rétt fyrir sér, sbr. fréttina sem žessi fęrlsa er tengd viš, mį draga žį įlyktun aš Ķsland fjarlęgist Maastricht-skilyršin enn frekar.  Vaxandi veršbólga į Ķslandi er žess einnig til merkis.

Fram hefur komiš aš opinberar skuldir eru of miklar til aš Ķsland uppfylli Maastricht-skilyršin.  Žorsteinn Pįlsson setti žį stašreynd ķ įhugavert samhengi ķ nżlegri grein ķ Fréttablašinu meš žessum oršum: 

,,Ķ nżrri skżrslu OECD kemur fram aš Ķrar gengu langsamlega lengst allra žjóša ķ aš įbyrgjast skuldbindingar banka. Ķsland er ķ öšru sęti į žeim lista en ekki utan hans."


oecd.gif

Į myndinni sem birt er į heimasķšu OECD mį sjį aš beinn kostnašur rķkisins vegna bankahrunsins į įrunum 2007-2009 er 20,3% af VLF įrsins 2009.  Samkvęmt Hagstofunni var VLF į įrinu 2009 1.495 ma. kr.  Žetta eru žvķ um 304 ma.kr.


mbl.is Stefnir ķ mikil fjįrśtlįt
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Fjölmišlafulltrśi segir meinta naušgun ,,leišinlegt tilvik"

Ķ morgun las ég svohljóšandi frétt į vef mbl.is undir fyrirsögninni Lögregla rannsakar naušgun:

,,Tilkynnt var um meinta naušgun į tjaldstęšinu į Vindheimamelum ķ nótt žar sem landsmót hestamanna fer fram.

Fórnarlambiš er tvķtug stślka. Aš sögn lögreglu į stašnum er rannsókn ķ fullum gangi og veriš er aš afla sönnunargagna.

Lögreglan į Saušįrkróki tekur fram aš atvikiš endurspeglar į engan hįtt įstandiš į landsmóti hestamanna um helgina sem hefur fariš mjög vel fram. Lögregla hefur žurft aš hafa lķtil afskipti af fólki." (Feitletrun mķn)

Ég gat ekki annaš en klóraš mér ķ kollinum yfir feitletrušu setningunni. Žvķ ef eitthvaš endurspeglar į engan hįtt annaš er engu lķkara en aš žetta eitthvaš hafi ekki įtt sér staš ķ samhengi viš žetta annaš.

Ég deildi fréttinni inn į Facebook og mešal athugasemda mįtti lesa:

,,Žetta eru svona svipuš ummęli og žegar bęjarstjórinn ķ Eyjum sagši um daginn aš barnanķšingsmįliš žar hefši ekkert meš Eyjar aš gera. Ég skil ekki einu sinni hvaš svona ummęli žżša. Hvaš er eiginlega veriš aš meina?"

,, Žeir meina aš žaš sé allt ķ djollķ fķlķng žarna į Vindheimamelum. Eina manneskjan į meintum bömmer er meint naušgunarfórnarlamb. Fįvitar."

,,Žaš sem ég velti strax fyrir mér varšar oršalagiš; Eru žį hrašasektir Saušįrkrókslögreglunnar veittar fyrir "meint" brot į lögum um hįmarkshraša?"


,,Mašur veršur aš horfa į ķsland utanfrį til aš nį hausnum utan um žetta ... į eyjunni snżst nefnilega allt um ķmynd. Žessir herramenn eru aš verja ķmynd žess sem žeir standa fyrir (lögreglan, hestamannamótiš) og er žar af leišandi skķt sama um veruleika žessara atburša."

Og nś hefur fjölmišlafulltrśi mótsins nįš aš ramma inn žetta eitthvaš sem ,,leišinlegt tilvik".  Annars hafi mótiš gengiš eins og ķ sögu og veirš sannkölluš fjölskylduhįtiš.


mbl.is Gekk eins og ķ sögu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Myndręn glępavęšing mótmęla

Į Freedomfries er aš finna stutta fęrslu undir fyrirsögninni Undarleg myndbirting Eyjunnar.  Hśn hljóšar svo:

,,Eyjan birti ķ dag endursögn į frétt Fréttablašsins um aš 205 ofbeldismenn skuldi fórnarlömbum sķnum stórfé. Sem er ekki ķ frįsögur fęrandi, ž.e. aš Eyjan birti frįsagnir af fréttum. Žaš er hins vegar athyglisvert aš lķta į myndina sem ritstjórn Eyjunnar hefur įkvešiš aš lįta fylgja meš fréttinni, en žaš er ljósmynd sem viršist vera śr einhverjum mótmęlum.

Af myndatekstanum mį rįša aš žar sem hér sé mynd af “įtökum” sé ešlilegt aš hśn fylgi fréttinni…

 atok-i-reykjavik.jpg
Įtök ķ Reykjavķk. Ofbeldismenn skulda žolendum töluveršar fjįrhęšir. Mynd af Vķsindavef HĶ

Žaš merkilega er aš myndin er ekki einu sinni mynd af “įtökum” – žetta er mynd af mótmęlum. Žaš sjįst engin “įtök” į myndinni. Og žó svo hefši veriš – hver vęri žį tengingin?

Žegar ašrir fjölmišlar birta ótengdar “stock photos” meš fréttum, sérstaklega žegar fréttirnar eru um ofbeldisglępi, er ęvinlega sagt “mynd tengist frétt ekki beint”. En ķ žessu tilfelli er žaš svo aš myndin tengist fréttinni nįkvęmlega alls ekki neitt – ekki einu sinni óbeint!

Nema aš Eyjan vilji skapa žį mynd ķ huga lesanda aš einhver hluti žessara fjįrhęša sem ofbeldismenn skuldi fórnarlömbum sķnum tengist meš einhverjum hętti mótmęlum? En ég žekki ekki til žess aš einn einasti mótmęlandi hafi veriš dęmdur til aš greiša eina krónu ķ bętur vegna einhverra ofbeldisįverka sem hann hafi veitt einum eša öšrum. Ég veit ekki hver įstęšan er fyrir žessu undarlega myndavali, en hśn er allavegana ekki sś aš menn hafi veriš aš vanda sig."

Skv. sķšuhaldara var myndinni viš fréttina skipt śt.

Nś langar mig aš velta žvķ upp hvort įstęša sé fyrir mbl.is til aš gera slķkt hiš sama viš fréttina sem žessi fęrlsa er skrifuš viš. 

Įstęšan er sś aš fįtt er skylt meš notkun piparśša til sjįlfsvarnar gegn naušgunum og öšrum ofbeldisglępum annars vegar og pólitķskum mótmęlum hins vegar.


mbl.is Danir vilja leyfa sölu į piparśša
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Ķsland of skuldsett til aš taka upp evru

Til aš rķki geti tekiš upp evru eftir inngöngu ķ ESB žurfa tiltekin efnhagsleg skilyrši aš vera fyrir hendi ķ žvķ rķki sem um ręšir.  Žessi skilyrši eru kölluš Maastricht-skilyršin.  Žau lśta aš veršbólgu, langtķmavöxtum, afkomu af rekstri rķkissjóšs og opinberum skuldum.

Til aš kanna hvernig Ķsland stendur gagnvart Maastricht-skilyršunum lagši Margrét Tryggvadóttir, žingmašur Hreyfingarinnar, fram fyrirspurn til efnahags- og višskiptarįšherra.  Ķ svari rįšherra kemur fram aš Ķsland uppfyllir ekki nema einn žįtt Maastricht-skilyršanna, žann sem snżr aš langtķmavöxtum.

Verši 3% veršbólga į Ķslandi į įrinu 2011 mun veršbólgumarkmiš nįst ef veršbólga veršur samtķmis 1,63% ķ žeim žremur rķkjum ESB žar sem hśn męlist minnst.  Samręmd vķsitala neysluveršs hefur hins vegar fariš hękkandi unanfariš og męlist 12 mįnaša veršbólga nś  4,1%.

Halli af rekstri rķkissjóšs mį ekki vera meiri en 3% sem hlutfall af vergri landsframleišslu ķ lok įrsins į undan.  Gangi spį AGS eftir veršur skilyršinu nįš ķ lok įrs 2012.  Žį er gert rįš fyrir aš hallinn verši 0,5%.  Til aš svo megi verša žarf aš fylla upp ķ um 80 -90 milljarša gat į įrunum 2011 og 2012 (įętlaš er śt frį tölum sem Hagstofan hefur birt fyrir įriš 2010).

Eitt stęrsta įhyggjuefniš snżr aš opinberum skuldum.  Žęr eru męldar sem hlutfall af vergri landsframleišslu og mega ekki vera hęrri en 60%.  Ķ svari rįšherra segir:  „Ef spį AGS um 23% lękkun skuldahlutfalls hins opinbera frį lokum įrs 2010 til loka įrs 2016 er notuš sem višmiš mį įętla gróflega aš skuldir samkvęmt Maastricht-skilyršunum lękki śr 89,4% af vergri landsframleišslu ķ 68,8% frį 2010 til 2016." Markmišiš um opinberar skuldir nęst žvķ ekki į spįtķmanum.

Til višbótar viš žau fjögur skilyrši sem fjallaš hefur veriš um žarf rķki aš hafa veriš ašili aš gengissamstarfi Evrópu (ERM II) ķ a.m.k. tvö įr įn gengisfellingar og gengi gjaldmišils žarf aš vera innan įkvešinna vikmarka.  Ķ žessu sambandi er vert aš hafa gjaldeyrishöftin ķ huga.

Ef taka į upp evru į Ķslandi, standi vilji žjóšarinnar į annaš borš til aš ganga ķ ESB, žarf aš leggja fram trśveršuga fjįrhagsįętlun og fylgja henni eftir. 

Til aš fįst viš ofurskuldsetninguna mį nefna tvęr ašgeršir sem fordęmi eru fyrir.  Önnur er aš taka upp nżjan eša annan óverštryggšan gjaldmišil  į mismunandi skiptigengi.  Hin er aš rįšast ķ kortlagningu opinberra skulda.  Žar meš tališ allar eignir og skuldbindingar sem kunna aš hafa veriš fęršar utan efnahagsreiknings.  Ķ framhaldi aš endursemja um höfušstól og vexti skulda svo žęr komist ķ nišurgreišanlegt horf og afborganir ógni ekki velferš žjóšarinnar.

Fari svo aš žjóšin įkveši aš ganga ekki ķ ESB verši žó alltént bśiš aš vinna markvisst gegn skuldakreppunni žegar žar aš kemur.  Ekki veitir af.

Grein birt ķ Morgunblašinu 1. jślķ 2011


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband