Bloggfęrslur mįnašarins, mars 2011

Opiš bréf til framkvęmdastjóra AGS og forseta framkvęmdastjórnar ESB

Aš frumkvęši Gunnars Tómassonar, hagfręšings og fyrrverandi rįšgjafa hjį Alžjóšagjaldeyrissjóšnum, og fleiri Ķslendinga var mešfylgjandi bréf sent til Dominiques Strauss-Khans, framkvęmdastjóra Alžjóšagaldeyrissjóšsins, og José Manuels Barrosos, forseta Framkvęmdarstjórnar Evrópusambandsins. Bréfiš var sent til žeirra ķ ljósi žess lykilshlutverks sem AGS og ESB skipušu ķ nóvember 2008 žegar samningavišręšurnar vegna Icesave hófust.

Į žessum tķma setti AGS fram spįr um efnahagshorfur Ķslands og gengiš var frį samkomulagi um aš ef efnahagsžróun landsins yrši umtalsvert verri en žessar spįr geršu rįš fyrir žį gęti Ķsland fariš fram į višręšur viš Bretland og Holland vegna žeirra žįtta sem liggja til grundvallar frįvikinu og um sjįlft višfangsefniš Icesave. Nżlegt mat AGS į žróuninni į įrunum 2009 til 2010 og spįr fyrir 2011 til 2013 gefa mun verri mynd en fyrri spįr.

Bréfritarar hafa įhyggjur af žvķ aš nśverandi frumvarp um Icesave-samninginn, sem veršur lagt fyrir ķ žjóšaratkvęšagreišslunni 9. aprķl n.k., endurspegli ekki žessa neikvęšu žróun. Žvķ fara bréfritarar žess į leit viš AGS og ESB aš žessar stofnanir „geri ķtarlegt og sjįlfstętt endurmat į skuldažoli Ķslands annars mun vanhugsuš śrlausn Icesave-mįlsins žröngva Ķslandi ķ ósjįlfbęra erlenda skuldagildru."

***

Reykjavķk 28. mars 2011

Mr. Dominique Strauss-Kahn
Managing Director
International Monetary Fund
Washington, DC 20431
USA

Kęri, Mr. Strauss-Kahn.

Eftir hrun ķslenska bankakerfisins ķ október 2008 féll verg landsframleišsla (VLF) um 25% į nęstu tveimur įrum eša śr 17 millöršum bandarķkjadala nišur ķ 12‚8 milljarša bandarķkjadala (USD). Ef spį Alžjóšagjaldeyrissjóšsins (AGS) um 14,8% vöxt vergrar landsframleišslu nęstu žrjś įrin gengur eftir mun hśn nema 14,7 milljöršum bandarķkjadala įriš 2013 og vera 13% lęgri en įriš 2008.

Horfurnar eru ašeins skįrri ef miš er tekiš af vergri landsframleišslu į stöšugu veršlagi ķ ķslenskum krónum . AGS spįir aš įriš 2013 verši verg landsframleišsla um 2-3% lakari en įriš 2008 sem žżšir aš hśn veršur 4-6% lęgri en AGS spįši ķ nóvember 2008.

Meš öšrum oršum žį eru efnahagshorfur Ķslands umtalsvert lakari en gengiš var śt frį viš gerš svoköllušu Brussels višmiša fyrir ICESAVE samninga sem ašilar mįlsins samžykktu undir handleišslu viškomandi stofnunar Evrópusambandsins (ECOFIN) ķ nóvember 2008.

Jafnframt telur AGS aš vergar erlendar skuldir Ķslands ķ lok įrsins 2009 hafi veriš um 308% af vergri landsframleišslu. Žaš žżšir nęrri tvöfalt žaš 160% hlutfall sem sjóšurinn spįši ķ nóvember 2008. Ķ skżrslu AGS um Ķsland, dagsettri 22. desember 2010, er žvķ spįš aš vergar erlendar skuldir Ķslands muni nema 215% af vergri landsframleišslu ķ įrslok 2013 (sjį töflu 3, bls. 32 ķ umręddri skżrslu) eša lišlega tvöfalt žaš 101% hlutfall sem spįš var ķ nóvember 2008 (sjį töflu 2, bls. 27 ķ sama riti).

Vergar erlendar skuldir Ķslands ķ lok 2009 voru langt umfram žaš 240% hlutfall af vergri landsframleišslu sem starfsmenn AGS mįtu sem „augljóslega ósjįlfbęrt” ķ skżrslu žeirra sem er dagsett 25. nóvember 2008 (sjį bls. 55 ķ žessari skżrslu).

Meginmarkmiš žess samningaferils um ICESAVE sem hleypt var af stokkunum ķ nóvember 2008 var aš tryggja uppgjör į flóknum mįlum sem viškomandi ašilar, aš meštöldum ESB og AGS, voru einhuga um aš leiša til farsęllar lausnar samhliša endurreisn ķslenska hagkerfisins.

Viš undirritašir Ķslendingar höfum verulegar įhyggjur af žvķ aš fyrirliggjandi drög aš samkomulagi um ICESAVE samrżmist ekki žessu meginmarkmiši, og vķsum ķ žvķ sambandi til umsagna AGS um žróun og horfur varšandi innlendar hagstęršir og erlenda skuldastöšu Ķslands hér aš ofan.
Žvķ förum viš žess viršingarfyllst į leit viš ESB og AGS aš žessar stofnanir takist į hendur ķtarlegt og sjįlfstętt endurmat į skuldažoli Ķslands svo aš vanhugsuš śrlausn ICESAVE-mįlsins žröngvi ekki Ķslandi ķ ósjįlfbęra erlenda skuldagildru.

Viršingarfyllst,
Gunnar Tómasson, hagfręšingur
Įsta Hafberg, hįskólanemandi
Gunnar Skśli Įrmannsson, lęknir
Helga Žóršardóttir, kennari
Jakobķna Ingunn Ólafsdóttir, stjórnsżslufręšingur
Lilja Mósesdóttir, žingmašur Vinstri gręnna
Rakel Sigurgeirsdóttir, framhaldsskólakennari
Sigurjón Žóršarson, formašur Frįlslynda flokksins
Vigdķs Hauksdóttir, žingmašur Framsóknarflokksins
Žór Saari, žingmašur Hreyfingarinnar
Žóršur Björn Siguršsson, starfsmašur Hreyfingarinnar

Svör sendist til;
helgatho@gmail.com
Helga Thordardottir
Seidakvisl 7
110 Reykjavik
Iceland


Viltu vera memm?

Žaš er žetta meš bankana.  Nś er žaš ekki svo aš ég sé frįhverfur einkaframtaki eša telji rķkiš best til žess falliš aš standa ķ hvers kyns rekstri.  Satt best aš segja žykir mér frįleitt aš rķkiš skuli, ķ gegnum Landsbankann, vera komiš inn į pizzamarkašinn į Ķslandi eftir aš bankinn yfirtók rekstur Dominos, svo dęmi sé tekiš.  Nś er svo komiš aš bankarnir sem Sjįlfstęšsflokkurinn og Framsóknarflokkurinn einkavęddu hérna um įriš fóru į hausinn haustiš 2008 meš žeim afleišingum aš efnahagskerfi žjóšarinnar er ennžį ein rjśkandi rśst.  Sķšan haustiš 2008 hafa allir sparisjóšir landsins, nema tveir, annaš hvort lagt upp laupana eša fariš fram į fé frį rķkinu til endurreisnar.  Žetta mega žeir gera samkvęmt neyšarlögunum.  Fleiri fjįrmįlastofnanir eru ķ djśpum skķt, allskonar fjįrfestingabankar og tryggingafélög hafa veriš gripin ķ fangiš af rķkinu meš tilheyrandi kostnaši fyrir skattgreišendur, aš ógleymdum Ķbśšalįnasjóši sem slapp undan einkavęšingu žrįtt fyrir įform manna um annaš.

Jį krakkar mķnir, balliš er bśiš.  Löngu bśiš.  Flest okkar eru farin heim aš sofa.  Vöknuš aftur og byrjuš aš taka śt žynnkuna.  Sum okkar sjį jafnvel fram į rólegheit ķ kvöld, heima ķ stofunni fyrir framan nżja ķslenska sjónvarpsmynd um norręnt velferšaržjóšfélag.  Hśn er allavega į dagskrį, žó einhverjir séu farnir aš pķskra um aš žaš verši bara afsakiš hlé fram eftir kvöldi.  En svo eru žeir sem sem létu sér ekki segjast žegar balliš klįrašist, skelltu sér ķ eftipartķ og pöntušu góšan bķl.

Og hvaš kostar bķllinn?  Ef viš erum aš tala um hina svoköllušu einkabanka, žiš vitiš fyrirtęki sem menn śt ķ bę eiga og mega gręša į og borga jafnvel öšrum mönnum ofurlaun fyrir aš reka fyrir sig, žį hefur žaš veriš reiknaš śt, mišaš viš žęr reglur um innstęšutryggingar sem unniš er samkvęmt, aš žaš taki nęstum heila öld fyrir žessi fyrirtęki aš safna nęgilega öflugum varasjóši sem standi undir falli eins af stóru bönkunm žremur.  Halló, hver į žį aš borga brśsann žegar einhver žessara banka fer į hausinn nęst?  Og ég segi žegar žvķ hiš ķslenska verštryggša hagkerfi liggur ķ öndunarvél gjaldeyrishafta meš erlendar lįnalķnur ķ ęš.     

Ķslenska žjóšin hefur veriš tekin.  Hśn hefur veriš tekin af fjįrmagnseigendum sem spilltir stjórnmįlamenn verja ķ sérhagsmunaskyni.  Žaš er vitaš mįl aš um įramótin 2009/2010 įttu 5% žjóšarinnar meira en helming af öllum bankainnstęšum.  2,5% (4.627 manns) įttu 44% af öllum innstęšum og žar af įttu 9 manns meira en žśsund milljónir.  Į sama tķma įttu 95% žjóšarinnar 15 milljónir eša minna inni į bankabók.  Frį janśar 2008 hefur vķsitala neysluveršs hękkaš um 30%.  Žau ykkar sem ekki įtta sig žvķ hvaš žaš žżšir fyrir meirihluta žjóšarinnar sem skuldar verštryggš lįn biš ég  vinsamlega um aš hringja strax ķ einhvern sem getur śtskżrt žaš fyrir ykkur eša lesa bara meira bleikt žangaš til bréfin frį skrimtum byrja aš koma inn um lśguna.  Žvķ kaupmįttur hefur lękkaš um ég veit ekki hvaš mörg prósent, sęgur af fólki hefur misst vinnu, gomma flśiš land eša ķ nįm aš lęra gvuš mį vita hvaš ķ žessum skólum sem kóa sķfellt meš kerfinu, į mešan röšin hjį Fjölskylduhjįlpinni er oršin lengri en röšin į Hurts į Airwaves.

Žaš vęri hęgt aš tķna til fjölmargt fleira til aš sżna fram į ķ hversu slęmri stöšu viš erum.  Ég gęti žuliš upp opinberar skuldir sem aldrei verša endurgreiddar og tilheyrandi vaxtakostnaš sem veldur sįrsaukafullum nišurskurši ķ žjónustu viš almenning, gjaldskrįrhękkunum og uppsögnum opinberra starfsmanna; žiš vitiš, linkind stjórnmįlamanna gagnvart fjįrmagnseigendum ķklędd oršręšu um hagręšingaržörf į erfišum tķmum.  Ég gęti talaš um lķfeyrissjóšakerfiš sem doktorsnemi ķ hagfręši hefur reiknaš śt aš sé tryggingafręšilega gjaldžrota, ž.e.a.s. aš žaš muni ekki eiga fyrir framtķšarskuldbindingum sķnum.  Og ķ žvķ samhengi, tregšu manna til aš višurkenna žörfina fyrir okurvaxtabann, žvķ hér rķki einhverskonar vaxtafrelsi.  En hvernig mį tala um vaxtafrelsi ķ hagkerfi sem hvķlir į lögfestri 3,5% raunįvöxtunarkröfu lķfeyrissjóša?  Eru žaš ekki annars žeir sem lįna mest?

E n ég ętla ekki aš velta mér upp śr ómögulegum ašstęšum žessa ónżta kerfis eša gera tillögur um plįstra hér og žar.  Ég vil tala um leišir śt śr žessu ófremdar- svartnęttisįstandi sem er viš žaš aš gera hvern įbyrgšarmann aš andlegu flaki.  Jį, ég segi įbyrgšarmann žvķ ef žiš voruš ekki bśin aš įtta ykkur į žvķ žį er almenningur alltaf lįtinn borga brśsann meš einum eša öšrum hętti žegar gęšingarnir eru bśnir meš kvótann sem stjórnmįlamennirnir afhentu žeim.  Alveg sama žó aš ķ orši kvešnu heiti žaš einka-eitthvaš.  Į mešan viš leyfum stjórnmįlamönnunum aš skorast undan žvķ aš lįta gęšingana axla įbyrgš į gjöršum sķnum mun ekkert breytast.

Nś er žaš ekki svo aš ég hafi ekki komiš fram meš tillögur įšur um žaš hvernig megi bregašst viš žessu įstandi.  Ég hef til dęmis veriš virkur ķ störfum Hagsmunasamtaka heimilanna og er einn af upphafsmönnum žeirra samtaka.  Margir žekkja kröfur samtakanna um leišréttingu lįna og afnįm verštryggingar žó fęrri hafi kynnt sér heildarašgeršaramma samtakanna žar sem tekiš er į fjölmörgum af žeim atrišum sem hrjį ķslenska efnahagskerfiš.  Vandamįliš er bara aš breytingarnar sem žarf aš rįšast ķ fela ķ sér afnįm sérréttinda og kalla į aš stjórnmįlamenn taki įbyrgš į efnahagstjórninni, nokkuš sem žeir hafa ekki gert hingaš til.

4. október 2010 įttu sér staš ein fjölmennustu mótmęli Ķslandssögunnar.  Žśsundir komu saman į Austurvelli og tunnur voru baršar.  Žetta var ógleymanleg stund fyrir alla višstadda.  Ķ kjölfariš sį rķkisstjórnin sér žann leik helstan aš bjóša fulltrśa Hagsmunasamtaka heimilanna aš boršinu til aš reikna śt, ķ félagi viš gommu af kerfisköllum, hvaš hinar żmsu ašgeršir myndu koma til meš aš kosta og hvernig žęr myndu gagnast fólki.  Žannig keypti rķkisstjórnin sér frest fram yfir jól og įramót.  Į endanum fór svo aš fulltrśi HH skilaši sérįliti sem stjórnvöld hafa neitaš aš birta.  Nišurstašan śr žessu öllu saman var einhvernvegin į žį leiš aš lķfeyrissjóširnir neitušu aš semja viš lįntakendur um sanngjarna nišurstöšu og stjórnvöld sögšu ókei bę, žaš er allt ķ lagi af žvķ eignaréttur kröfuhafa er varin af stjórnarskrį.  Gott ef į bakviš tjöldin hafi lķfeyrissjóšrnir ekki lofaš lįna ķ einhverjar vegaframkvęmdir sem žeir svo sviku korteri seinna.

Enķvei.  Žaš er nokkuš ljóst aš upphaflegar kröfur HH um leišréttingu lįna og afnįm verštryggingar munu ekki nį fram aš ganga meš samningum lķkt og samtökin vonušust upphaflega til.  Sitjandi stjórnvöld hafa heldur ekki įhuga į aš fara śt ķ naušsynlegar ašgeršir meš bošvaldi enda eru flestir bśnir aš įtta sig į žvķ aš viš sitjum viš uppi meš aušręšisstjórn.  Verkalżšshreyfinguna eyši ég ekki pśšri ķ enda segir ķ žekktri doktorsrannsókn um hana aš meš samstarfi viš starfsfólk ķ einkalķfeyrissjóšageiranum hafi verkalżšshreyfingin veriš innlimuš ķ ytri valdaformgeršir meš grķšarmiklu og flóknu neti samtengdra yfirrįša į sviši einkalķfs og fjįrmįla. Žaš sé megin žversögn verkalżšshreyfingarinnar: hśn sé oršin veikburša fyrir hönd mešlima sinna en sterk fyrir rķkjandi yfirstétt.

Hvaš er žį til rįša?  Sennilega mun lķtiš breytast fyrr en ķ fyrsta lagi eftir nęstu kosningar.  Žess vegna žurfum viš plan.  Viš įbyrgšarmenn žurfum aš sameinast um įętlun sem er til žess fallin aš leiša fram réttlęti og sanngirni ķ žessu žjóšfélagi.  Žess vegna legg ég til aš viš skošum žżsku leišina rękilega (upptaka nżs gjaldmišils).  Ašlögum hana aš okkar ašstęšum og tryggjum henni brautargengi ķ nęstu kosningum.

Viltu vera memm?  


mbl.is Žurfa aš rifja upp gömlu gildin
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Lķfeyriskjaradeilan er birtingarform gjaldžrots hins verštryggša hagkerfis

Heildarsamtök opinberra starfsmanna og ASĶ eru komin ķ hįr saman śt af lķfeyrisréttindum.

 

Deilan snżst um bakįbyrgš rķkisins į verštryggšum lķfeyrisréttindum opinberra starfsmanna į mešan starfsmenn į almenna markašnum njóta ekki sambęrilegra réttinda.  Į móti kemur aš laun į almenna markašnum hafa ķ gegnum tķšinna veriš hęrri en ķ opinbera geiranum.  Starfsöryggiš ķ opinbera geiranum hefur svo aftur veriš meira.

 

Menn hafa reiknaš śt aš kostnašur rķkisins viš bakįbyrgšina sé um 30 milljaršar į įri og mišaš viš nśverandi įunnin réttindi sé opinbera lķfeyriskerfiš 500 milljarša ķ mķnus.  Žaš sjį allir sem vilja aš óbreytt fyrirkomulag gengur ekki upp žó įunnin réttindi verši varla afnumin. 

 

Deilan er enn eitt birtingarform gjaldžrots hins verštryggša hagkerfis.


mbl.is Lķfeyriskjör verši ekki skert
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Kęri herra Van Rompuy...

Ķslandi 18.03 2011

Mr Herman Van Rompuy

European Council
Rue de la Loi 175
B-1048 Brussels

Kęri  herra Van Rompuy

Haustiš 2008 hrundi nįnast allt ķslenska bankakerfiš (90%) į nokkrum dögum og žar meš Landsbankinn og śtibś hans ķ London og Amsterdam (Icesave-reikningarnir). Samkvęmt grundvallarreglu EES samningsins viršist jafnréttishugtakiš um jafna stöšu allra į markaši vera undirstaša alls samstarfs innan Evrópusambandsins. Žaš kemur skżrt fram ķ 1. hluta samningsins um EES eins og hann birtist ķ ķslenskum lögum nr. 2/1993 en žar segir svo ķ e. liš 2. tölulišar 1. gr:

„aš komiš verši į kerfi sem tryggi aš samkeppni raskist ekki og aš reglur žar aš lśtandi verši virtar af öllum" (Įhersluletur er bréfritara) Žarna er beinlķnis sagt aš ein af grundvallarreglum EES samstarfsins sé aš raska ekki samkeppni.

Ķ ljósi žessa veršur ekki betur séš en breskum og hollenskum stjórnvöldum hafi boriš skylda til aš sjį til žess aš śtibś Landsbanka, ķ London og Amsterdam, hefši fullgildar tryggingar innlįna ķ Tryggingasjóšum innistęšueigenda ķ viškomandi löndum. Annaš hefši veriš mismunun į markaši annars vegar ķ óhag fjįrmagnseigenda en hins vegar til hagsbóta fyrir Landsbankann.

Bretar og Hollendingar tóku Icesave einhliša śr ešlilegum farvegi réttarfars yfir ķ hiš pólitķska umhverfi. Į žeim grundvelli krefja žeir ķslenska skattgreišendur af mikilli hörku um endurgreišslu žeirra innlįna sem tryggš įttu aš vera ķ bresku og hollensku innistęšutryggingakerfi eins og EES reglurnar kveša skżrt į um.

Fyrstu višbrögš ķslenskra stjórnvalda voru aš žau hefšu veriš beitt ofrķki og vildu žvķ fara meš mįliš fyrir dómstóla. Bretar og Hollendingar höfnušu žvķ en įšur höfšu Bretar sett hryšjuverkalög į Ķsland og Landsbankann. Bretar stöšvušu ķ framhaldinu starfsemi Kaupžings-banka (Singer & Friedlander) ķ London og féll žį stęrsta fjįrmįlafyrirtęki Ķslands.

Vegna harkalegra višbragša Breta og Hollendinga lokašist fyrir flęši fjįrmagns til og frį Ķslandi. Meš žvķ voru rķkisfjįrmįl Ķslands tekin ķ gķslingu. Žess vegna uršu Ķslendingar aš samžykkja aš semja um Icesave-skuldina til aš fį ašstoš Alžjóšagjaldeyrissjóšsins. Krafa AGS um žetta atriši kom fyrir samstilltan žrżsting Breta, Hollendinga og ESB-žjóšanna aš gangast undir Icesave-kröfurnar.

Nśverandi Icesave-samningar geta kostaš okkur hįlf fjįrlög ķslenska rķkisins. Ef neyšarlögin frį žvķ ķ október 2008 verša dęmd ógild verša Icesave-kröfurnar tvöföld fjįrlög rķkissjóšs. Ķslenskur almenningur į erfitt meš aš sętta sig viš aš bera žessar byršar vegna fjįrglęfrastarfsemi einkabanka. Byršar sem ķ raun tilheyra tryggingasjóšum Breta og Hollendinga samkvęmt grunnreglum EES um jafna samkeppnisstöšu śtibśa Landsbankans ķ žessum löndum viš ašra banka į sama markašssvęši.

Ķslenska žjóšin mun kjósa um nżjasta Icesave-samninginn žann 9. aprķl nęst komandi. Viš höfnušum žeim sķšasta. Žess vegna finnst okkur undirritušum įrķšandi aš fį svör viš eftirfarandi spurningum fyrir žann tķma.

1.      Hvers virši eru žrķhliša samningar (Icesave samningarnir) žar sem tveir ašilar samningsins hafna ešlilegri mįlsmešferš og ķ krafti ašstöšu sinnar neyša žrišja ašilann aš samningaborši til aš fjalla um mįlefni sem allar lķkur benda til aš séu uppgjörsmįl Landsbankans viš innistęšutryggingakerfi Breta og Hollendinga?

2.      Hvers vegna var Ķslendingum meinaš aš verja sig fyrir žar til bęrum dómstólum um réttmęti krafna Breta og Hollendinga haustiš 2008?

3.      Ķ ljósi žess aš Landsbankinn varš aš fara eftir breskum lögum hvers vegna var honum žį heimilaš aš taka viš innlįnum įšur en bankinn var bśinn aš tryggja sig hjį breska innistęšutryggingasjóšnum?

3.1  Veitti žaš bankanum ekki óešlilegt forskot į markaši aš vera undanskilinn žeirri kröfu?

3.2  Var hagur breskra neytenda ekki fyrir borš borinn meš žvķ aš leyfa Landsbankanum aš    tryggja sig meš minni kostnaši en ašrir į markaši?

3.3  Ętlar ESB aš lįta Breta og Hollendinga komast upp meš aš brjóta grunnreglur EES samningsins um jafna stöšu fyrirtękja į sama markaši ?

4        Samrżmist žaš stefnu ESB aš žegar einkabanki veršur gjaldžrota myndist krafa į skattfé almennings?

5        Er innistęšutryggingakerfi einhvers Evrópulands nógu öflugt til aš standa undir falli 90% af bankakerfinu ķ landi sķnu?

6        Hver verša višbrögš ESB ef ķslenskur almenningur hafnar nżjustu Icesave samningunum   žann 9. aprķl n.k?

Viršingarfyllst og meš ósk um góš svör

Įsta Hafberg, hįskólanemi

Baldvin Björgvinsson, raffręšingur / framhaldsskólakennari

Björn Žorri Viktorsson, hęstaréttarlögmašur

Elinborg K. Kristjįnsdóttir, fyrrverandi blašamašur, nśverandi nemi

Elķas Pétursson, fv. framkvęmdarstjóri

Gušbjörn Jónsson, fyrrverandi rįšgjafi

Gušmundur Įsgeirsson, kerfisfręšingur

Gunnar Skśli Įrmannsson, lęknir

Haraldur Baldursson, tęknifręšingur

Helga Garšasdóttir,  hįskólanemi

Helga Žóršardóttir, kennari

Inga Björk Haršardóttir, kennari/myndlistakona

Karólķna Einarsdóttir, lķffręšingur og kennari

Kristbjörg Žórisdóttir, kandķdatsnemi ķ sįlfręši

Kristjįn Jóhann Matthķasson, fv sjómašur

Pétur Björgvin Žorsteinsson,  djįkni ķ Glerįrkirkju

Rakel Sigurgeirsdóttir,  framhaldsskólakennari

Sigurjón Žóršarson, lķffręšingur

Sigurlaug Ragnarsdóttir, listfręšingur

Steinar Immanśel Sörensson, hugmyndafręšingur

Žorsteinn Valur Baldvinsson Hjelm, eftirlitsmašur

Žóršur Björn Siguršsson, starfsmašur Hreyfingarinnar

Svör og eša spurningar skal senda til

Gunnars Skśla Įrmannssonar

Seišakvķsl 7

110 Reykjavķk

Ķsland

gunnarsa@landspitali.is

Afrit sent til żmissa rįšamanna ESB og EFTA, viškomandi rįšuneyta Bretlands, Hollands og Ķslands auk evrópskra fjölmišla.

Enska śtgįfan:

LETTER TO ESB REGARDING ICESAVE 18 MARS 2011


mbl.is Stjórnmįlamenningin vanžróuš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

4,7% einstaklinga eiga meira en helming allra bankainnstęšna

Nešangreind tafla byggir į gögnum Rķkisskattstjóra og sżnir upplżsingar um bankainnstęšur einstaklinga ķ įrslok 2009.

Samtals öll framtöl

 

 

 

 

 

 

Fjöldi

Fjįrhęš

% fjöldi

% fjįrhęš

<15 m.kr.

179.713

281.720.725.016

95,33%

43,65%

15-25 m.kr.

4.172

79.849.480.176

2,21%

12,37%

25-35 m.kr.

1.778

52.244.228.933

0,94%

8,09%

35-45 m.kr.

877

34.730.062.835

0,47%

5,38%

45-55 m.kr.

572

28.380.224.392

0,30%

4,40%

55-65 m.kr.

331

19.745.159.010

0,18%

3,06%

65-75 m.kr.

221

15.330.164.658

0,12%

2,38%

75-85 m.kr.

186

14.864.061.517

0,10%

2,30%

85-95 m.kr.

130

11.622.420.425

0,07%

1,80%

95-105 m.kr.

102

10.201.181.076

0,05%

1,58%

105-115 m.kr.

66

7.230.778.982

0,04%

1,12%

115-125 m.kr.

47

5.614.016.055

0,02%

0,87%

125-135 m.kr.

45

5.815.505.745

0,02%

0,90%

135-145 m.kr.

35

4.877.466.134

0,02%

0,76%

145-155 m.kr.

27

4.046.272.890

0,01%

0,63%

155-165 m.kr.

24

3.844.052.852

0,01%

0,60%

165-175 m.kr.

24

4.066.326.646

0,01%

0,63%

175-185 m.kr.

16

2.876.012.693

0,01%

0,45%

185-200 m.kr.

22

4.202.104.227

0,01%

0,65%

200-250 m.kr.

42

9.155.956.669

0,02%

1,42%

250-300 m.kr.

21

5.767.255.050

0,01%

0,89%

300-350 m.kr.

17

5.530.777.486

0,01%

0,86%

350-400 m.kr.

8

2.989.239.783

0,00%

0,46%

400-450 m.kr.

8

3.361.218.526

0,00%

0,52%

450-500 m.kr.

6

2.836.939.429

0,00%

0,44%

500-600 m.kr.

6

3.387.419.273

0,00%

0,52%

600-700 m.kr.

2

1.222.123.581

0,00%

0,19%

700-800 m.kr.

2

1.461.312.619

0,00%

0,23%

800-900 m.kr.

1

806.839.989

0,00%

0,13%

900-1000 m.kr.

2

1.904.255.511

0,00%

0,30%

1000-2000 m.kr.

6

9.250.727.916

0,00%

1,43%

>2000 m.kr.

3

6.512.072.237

0,00%

1,01%

 

 

 

 

 

Samtals

188.512

645.446.382.331

100%

100%

Taflan er hluti af stęrra skjali sem ég hengi viš fęrsluna fyrir įhugasma.  Ķ žvķ skjali eru upplżsingarnar greindar śt frį fjölskyldustęrš.

Af töflunni hér aš ofan mį rįša aš 4,7% einstaklinga, eša 8.799 af 188.512, eigi 56%, eša meira en helming, allra innstęšna, ž.e. 364 ma.kr. af 645 ma.kr.

Žį mį lķka reikna žaš śt aš 4.627 einstaklingar eigi 284 ma.kr. į bankainnstęšum.  Hlutfallslega mętti žvķ segja aš 2,5% einstaklinga eigi 44% af öllum bankainnstęšum.

Hér eru į feršinni mjög įhugaveršar tölur.  Um leiš og žęr veita okkur innsżn ķ hvernig veršmęti skiptast ķ samfélaginu vakna upp żmsar įleitnar spurningar um žį įkvöršun aš tryggja allar innstęšur upp ķ topp ķ hruninu en eins og žekkt er oršiš voru sett hér neyšarlög haustiš 2008 sem „vegna sérstakra ašstęšna į fjįrmįlamarkaši", eins og žaš er oršaš, veita fjįrmįlarįšherra heimild til fjįrveitingar śr rķkissjóši.  http://www.althingi.is/altext/stjt/2008.125.html

Į grundvelli žessara laga, sem ekki hafa veriš endurskošuš žrįtt fyrir aš Alžingi hafi lögunum samkvęmt boriš skylda til aš gera slķkt fyrir 1. janśar 2010, liggur fyrir pólitķsk yfirlżsing rķkisstjórnarinnar um aš allar innstęšur ķ ķslenskum bönkum séu enn aš fullu tryggšar.  Og žegar į fjįrmįlarįšherra er gengiš, til aš mynda vegna nż til kominna 220 ma.kr. śtgjalda/įbyrgša rķkisins vegna VBS, Sjóvįr, Saga Capital, Aska Capital, Byrs, SP Kef, Byggšastofnunar og yfirtöku Arion Banka og Ķslandsbanka į žrotabśum SPRON/Dróma og Straums/Buršarįss, vķsar hann ķ neyšarlögin.

Hér er į feršinni miskunnarlaus sérhagsmunagęsla sem sķfellt erfišara veršur aš réttlęta žvķ lengra sem lķšur frį haustinu örlagarķka - og persónulega ętla ég ekki aš reyna žaš. 

Ķ skżrslu RNA segir į bls. 241 ķ 5. bindi:  „Mešal višfangsefna į 16. fundi samrįšshópsins (um fjįrmįlastöšugleika og višbśnaš -ŽBS) 9. maķ 2008 var lišur sem nefndist: Ašgeršaįętlun - Įbyrgš į innstęšum. Žar lagši Įslaug Įrnadóttir fram og kynnti skjal, dags. 9. maķ 2008, merkt višskiptarįšuneytinu, sem bar yfirskriftina: Įbyrgš į innstęšum. Ķ drögum aš fundargerš frį fundinum var vķsaš til žess aš ķ skjalinu kęmi fram aš ef rķkissjóšur ętti aš įbyrgjast allar innstęšur (einstaklingar og lögašilar - ŽBS) nęmi upphęšin 2.318 milljöršum kr. en ķ tryggingarsjóši vęru um 10 milljaršar kr. Ķ skjalinu var annars vegar fjallaš um žann möguleika aš rķkissjóšur įbyrgšist aš TIF yrši veitt lįn eša įbyrgšist aš greiša lįgmarkstryggingavernd. Hins vegar var fjallaš um žann möguleika aš rķkisstjórnin įbyrgšist hluta innstęšna og birtir śtreikningar į įętlušum heildarfjįrhęšum slķkra įbyrgša mišaš viš aš įbyrgjast 5 milljónir kr. hjį hverjum innstęšueiganda, 8 milljónir kr. og 10 milljónir kr, sjį töflu 5. (4.? -ŽBS) Athygli vekur aš žęr tölur sem fram koma ķ žessum śtreikningi eru byggšar į upplżsingum sem aflaš hafši veriš af hįlfu žeirrar nefndar sem vann aš endurskošun laga um TIF og mišušust viš stöšu innlįna ķ lok september 2007."

rna 

Um žetta er tvennt aš segja.  Annars vegar aš sś įkvöršun, haustiš 2008, aš tryggja innstęšur upp ķ topp getur ekki hafa veriš handahófskennd eša tekin ķ örvinglan.  Ofangreind gögn sżna žaš svart į hvķtu.  Hitt er aš hefši įbyrgšin veriš takmörkuš viš t.d. 10 mkr. per einstakling hefši kostnašurinn oršiš 647,2 ma.kr og žannig hefšu innstęšur 98% einstaklinga veriš aš fullu tryggšar.  Sś rįšstöfun aš tryggja innstęšur žessa 2% einstaklinga umfram 10 mkr. og alla leiš upp ķ topp kostaši 318,7 milljarša ķ višbót. 

Lagaleg skylda takmarkast viš 20.887 evrur eša um 3,4 mkr. mišaš viš nśverandi gengi.


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

,,Žaš veršur aš endursemja um allar žessar skuldir"

,,Žaš veršur aš endursemja um allar žessar skuldir" segir Žór Saari, hagfręšingur.

Ég vil ķ žessu samhengi vekja athygli į eldri fęrslu minni sem kallast: Drög aš įętlun um endurheimt efnhagslegt sjįlfstęši Ķslands ķ 6 lišum


mbl.is Reykjanesbęr framlengir lįn
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Spillingin ķ kringum erlenda fjįrfestingu


mbl.is Fjįrfesting fari ķ 18-20%
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žörf fyrir fjįrhagsašstoš eykst hlutfallslega mest ķ Mosfellsbę

Žann 9. mars sķšast lišinn birti Morgunblašiš frétt um fjįrhagsašstoš nokkurra sveitarfélaga įrin 2009 og 2010. Aš žvķ er fram kemur ķ fréttinni eykst fjįrhagsašstoš sveitarfélaganna mikiš milli įra, žeim fjölgar ört sem žurfa į ašstoš aš halda og tķmabiliš sem fólk žarf į ašstoš aš halda lengist. Žau sveitarfélög sem voru tekin til umfjöllunar ķ fréttinni voru Reykjavķk, Hafnarfjöršur, Kópavogur, Reykjanesbęr og Akureyri. Ekki var fjallaš um Mosfellsbę ķ fréttinni. Žvķ aflaši ég upplżsinga hjį bęjarstjóra Mosfellsbęjar og setti ķ samhengi viš efni fréttarinnar ķ eftirfarandi töflu:

Sveitarfélag

Breyting ķ fjölda tilfella milli įra

Breyting ķ śtgjöldum milli įra

Reykjavķk

12,5%

23%

Hafnarfjöršur

28%

33%

Akureyri

-3,5%

27%

Kópavogur

18%

30%

Reykjanesbęr

9%

38%

Mosfellsbęr

33%

45%


Ķ ljós kemur aš af žeim sveitarfélögum sem hér er fjallaš um er aukningin mest ķ Mosfellsbę, bęši hvaš varšar fjölda tilfella og śtgjöld. Menn hljóta žvķ aš velta fyrir sér hvort kreppan bķti fastar ķ Mosfellsbę en annars stašar og ef svo er hvaš sé til rįša?

Ein af megin įherslum Ķbśahreyfingarinnar er aš bęjarfélagiš hugi sérstaklega aš stöšu atvinnuleitenda og tekjulęgri hópa. Mišaš viš ofangreindar nišurstöšur viršist ekki vanžörf į.

Sś įkvöršun meirihluta bęjarstjórnar Mosfellsbęjar aš hękka višmišunarfjįrhęš fjįrhagsašstošar um 2 žśsund krónur į mįnuši, śr 126 žśsund krónum ķ 128 žśsund krónur (m.v. einstaklinga), og snišganga žannig tilmęli velferšarrįšherra um aš lįgmarksfjįrhęš fjįrhagsašstošar verši ekki lęgri en atvinnuleysisbętur, um 150 žśsund krónur, veit ekki į gott.


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband