Nż stjórnmįlasamtök verša til - nįnari upplżsingar

Į heimasķšu Hreyfingarinnar mį lesa eftirfarandi:

Fulltrśar Hreyfingarinnar hafa aš undanförnu sótt fundi žar sem rętt hefur veriš um myndun nżs samstarfsvettvangs um framboš til nęstu Alžingiskosninga til aš hrinda brżnum hagsmunamįlum almennings ķ framkvęmd.

Višręšurnar hafa leitt til žess aš klukkan 12 žann 12. febrśar 2012 er fyrirhugaš aš hefja stofnferli nżrra stjórnmįlasamtaka.  Fundurinn, sem er öllum opinn, fer fram ķ Grasrótarmišstöšinni, Brautarholti 4, 105 Reykjavķk.

Fyrir fundinum liggja drög aš lögum hins nżja félags og drög aš kjarnastefnu. Fundargögnin eru ašgengileg į netinu:

Drög aš lögum
https://docs.google.com/document/d/1JPSBP-pB-KBpwP3zxI0K1ZDmpNtFpVo_baRwpLwbI-8/edit?ndplr=1

Drög aš kjarnastefnu
https://docs.google.com/document/d/1mADcrTqMByI5dstKCStdZLieQLnO672JgtjnOAZ7gFQ/edit?hl=en_US

Meginverkefni fundarins veršur aš móta lokadrög aš ofangreindum skjölum sem lögš verši fyrir framhaldsstofnfund sem įformaš er aš halda į jafndęgrum aš vori, ķ kringum 20. mars.  Einnig aš velja brįšabirgšaframkvęmdarįš sem taki viš keflinu fram aš sķšari stofnfundi.  Opnaš veršur fyrir stofnfélagatal og kallaš eftir tillögum aš nöfnum į hiš nżja félag.

Allir įhugasamir um framgang žessa mįls eru hvattir til aš męta į fundinn žann 12. febrśar nęstkomandi. 

Hęgt er aš senda įbendingar og breytingartillögur į: hreyfingin@hreyfingin.is

Fésbókarsķša nżrra stórnmįlasamtaka
https://www.facebook.com/pages/N%C3%BD-stj%C3%B3rnm%C3%A1lasamt%C3%B6k/342658765765560?ref=ts


mbl.is Stutt ķ stofnun Breišfylkingar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nįttśruaušlindir ķ žjóšareigu

Fregnir af samningi um kaup Kķnverjans Huang Nubo į Grķmsstöšum į Fjöllum hafa vakiš marga til umhugsunar. Jöršin į vatnsréttindi aš Jökulsį į Fjöllum en einnig hefur komiš upp aš žar mętti mögulega bora nišur į jaršvarma.

Spurningarnar sem svķfa yfir vötnum žessa daganna lśta mešal annars aš eignarhaldi į aušlindum.  Viljum viš aš einkaašilar eigi aušlindir og nżti žęr?  Og skiptir žjóšerni eigandans žį einhverju mįli ķ žvķ sambandi?

Stefna Hreyfingarinnar ķ žessum mįlaflokki er hvorki flókin né sett fram ķ löngu mįli.  Hśn er engu aš sķšur skżr:

,,Allar nįttśruaušlindir sem tilheyra ķslenskri lögsögu, ķ lofti, lįši og legi, verši ķ žjóšareigu. Óheimilt verši aš framleigja aušlindir nema tķmabundiš og žį ašeins meš višurkenndum gagnsęjum ašferšum žar sem fyllsta jafnręšis og aršs verši gętt."

Frumvarp Hreyfingarinnar um stjórn fiskveiša, Žrišja leišin, er svo til merkis um hvernig śtfęra megi žessa stefnu.

Ķ žessari umręšu er forvitnilegt aš horfa til žess sem segir ķ frumvarpi stjórnlagarįšs um aušlindir:

,,Aušlindir ķ nįttśru Ķslands, sem ekki eru ķ einkaeigu, eru sameiginleg og ęvarandi eign žjóšarinnar. Enginn getur fengiš aušlindirnar, eša réttindi tengd žeim, til eignar eša varanlegra afnota og aldrei mį selja žęr eša vešsetja." (feitletrun mķn)

Óhętt er aš fullyrša aš Hreyfingin vilji ganga lengra en stjórnlagarįš žar sem stjórnlagarįš dregur lķnuna viš žęr aušlindir sem ekki eru ķ einkaeigu į mešan Hreyfingin vill žęr allar ķ žjóšareign.


Raundęmi vegna kvörtunar HH

ver_trygg_a_husnae_islanakerfi.pngŽó nokkur umręša hefur skapast um kvörtun Hagsmunasamtaka heimilanna til umbošsmanns Alžingis varšandi innheimtu verštryggšra lįna.  Ķ lögfręšiįliti sem samtökin hafa lagt til grundvallar kemur fram aš svo viršist sem reglugerš sś sem Sešlabankinn hefur gefiš śt og lįnastofnanir styšjast viš žegar kemur aš innheimtu verštryggšra lįna skorti lagastoš.

Ķ gildandi lögum um vexti og verštryggingu nr. 38/2001 segir ķ 13. gr. :

„Įkvęši žessa kafla gilda um skuldbindingar sem varša sparifé og lįnsfé ķ ķslenskum krónum žar sem skuldari lofar aš greiša peninga og žar sem umsamiš eša įskiliš er aš greišslurnar skuli verštryggšar. Meš verštryggingu er ķ žessum kafla įtt viš breytingu ķ hlutfalli viš innlenda veršvķsitölu."

Ķ reglum Sešlabankans nr. 492/2001 segir:

„III. Verštryggš śtlįn.
4. gr.
Verštrygging lįns meš įkvęši um aš höfušstóll žess mišist viš vķsitölu neysluveršs er žvķ ašeins heimil aš lįniš sé til fimm įra hiš minnsta.  Höfušstóll lįns breytist ķ hlutfalli viš breytingar į vķsitölu neysluveršs frį grunnvķsitölu til fyrsta gjalddaga og sķšan ķ hlutfalli viš breytingar į vķsitölunni milli gjalddaga. Skal höfušstóll lįns breytast į hverjum gjalddaga, įšur en vextir og afborgun eru reiknuš śt."

Ķ lögfręšiįlitinu er rakiš hvaš felst ķ hugtakinu greišslur, en skv. įlitinu eru greišslur afborganir af höfušstól og vextir.  Žaš er nišurstaša lögfręšiįlitsins aš heimild sé fyrir žvķ ķ lögum aš veršbęta greišslur en lagaheimild skorti fyrir veršbótafęrslu höfušstólsins eins og reglur Sešlabankans segja til um.

Įhrifin af žvķ aš veršbęta höfušstólinn, en ekki bara afborganir og vexti, eru grķšarleg žegar kemur aš heildarendurgreišslu lįnsins vegna žess aš veršbętur į höfušstól koma ekki til greišslu jafnóšum į hverjum gjalddaga, heldur bętast viš höfušstólinn og taka į sig veršbętur og vexti į hverjum gjalddaga.  Žannig verša til margfeldisįhrif og höfušstóll skuldarinnar blęs śt.

Ég tók til skošunar greišslusešla į verštryggšu jafngreišslulįni sem tekiš var 6. nóvember 2003.  Lįniš ber 5,6% vexti į įri og stóš VNV ķ 229 viš lįntöku.  Lįniš var ekki żkja hįtt, kr. 1.400.000,-  En žaš er kannski vegna žess aš tölurnar eru ekki svo hįar aš žęgilegt er aš styšjast viš žęr til śtskżringar į žvķ sem raunverulega gerist (VNV hękkaši śr 229 ķ 229,3 milli gjalddaga):

1. gjalddagi

 

 

Eftirstöšvar į gjalddaga

1.400.000

 

Veršbętur į eftirstöšvar

1.834

 

Afborgun af höfušstól

 

1.503

Veršbętur į afborgun

 

2

Vextir (ķ 25 daga)

 

5.444

Veršbętur į vexti

 

7

Sešilgjald

 

250

Til greišslu

 

7.206

 

 

 

Eftirstöšvar eftir greišslu

1.400.328

 

 

Ķ fyrsta lagi reiknar lįnveitandi śt veršbętur į höfušstól.  Sś ašferšafręši sem notuš er byggir į žvķ aš męla breytingar į vķsitölu neysluveršs į milli gjalddaga og margfalda svo žį hlutfallslegu breytingu meš höfušstól.  Veršbętur į höfušstól koma ekki til greišlsu į gjalddaga heldur fęrast į höfušstólinn og mynda žannig nżjan og breišari stofn til śtreikninga veršbóta, afborgana og vaxta į nęsta gjalddaga og svo koll af kolli.[1] Žessi ašgerš į sér ekki lagastoš samkvęmt lögfręšiįlitinu.

Žvķ nęst er reiknuš śt afborgun af höfušstól og veršbętur į afborgun.  Žar sem um er aš ręša jafngreišslulįn (annuitet) liggja nokkuš flóknir śtreikningar aš baki žvķ hver afborgunin er.  Skoša mį žetta svar į vķsindavefnum til aš įtta sig betur į muninum į jafngreišslulįni og lįni meš jöfnum afborgunum af höfušstól.  Til aš reikna śt veršbętur į afborgun er ekki stušst viš hlutfallslega breytingar į vķsitölu milli gjalddaga heldur frį lįntökudegi og til gjalddaga.  Žannig mętti segja aš höfušstóllin sé de facto veršbęttur jafnóšum og hann er greiddur til baka. 

Aš lokum eru śtreiknašir vextir og veršbętur į vexti.  Til aš reikna śt vexti er vaxtaprósentan margfölduš meš höfušstólnum og žannig fundnir śt įrsvextir ķ krónum.  Žeirri upphęš er svo deilt ķ 360 til aš finna śt vexti per dag.  Sś upphęš er margfölduš meš dagafjöldanum sem um ręšir į hverjum gjalddaga.  Til aš reikna śt veršbętur į vexti er stušst viš hlutfallsegar breytingar į vķsitölu milli gjalddaga.

Ef veršbótafęrsla höfušstólsins fęri ekki fram vęru eftirstöšvar eftir greišslu 1. gjalddaga kr. 1.398.407,- en ekki kr. 1.400.328,-  Höfušstóllinn myndi lękka milli gjalddaga en ekki hękka.  Samkvęmt lögfręšiįlitinu er žaš lķka ętlun löggjafans:

„Viš stašgreišslu veršbótanna fęrast veršbętur ekki į höfušstólinn žar sem žaš er greišslan sem er veršbętt og hśn er greidd. Eftir stendur höfušstóll aš frįdreginni afborgun sem felur ķ sér jafngreišslu į höfušstólnum auk greišslu veršbóta į hverja afborgun og vexti og veršbętur į vexti. Žaš er sś leiš sem hér er haldiš fram aš löggjafinn gerir rįš fyrir aš farin sé meš greišslu veršbóta į greišslu lįns bęši į  afborganir og vexti."

Nęsti gjalddagi lķtur svona śt (VNV hękkaši śr 229,3 ķ 230 milli gjalddaga):

2. gjalddagi

 

 

Eftirstöšvar į gjalddaga

1.400.328

 

Veršbętur į eftirstöšvar

4.275

 

Afborgun af höfušstól

 

1.511

Veršbętur į afborgun

 

6

Vextir (ķ 31 dag)

 

6.535

Veršbętur į vexti

 

20

Sešilgjald

 

250

Til greišslu

 

8.322

 

 

 

Eftirstöšvar eftir greišslu

1.403.086

 

 

Ofangreint dęmi sżnir glögglega virkni margfeldisįhrifanna žegar veršbętur hlašast mįnašarlega utan į höfušstól.  Žannig veršur ķ raun til nżtt lįn ķ hverjum mįnuši eins og rakiš er ķ lögfręšiįlitinu sem ég lęt fylgja meš fęrslunni.

 

  


[1] Eftirstöšvar į gjalddaga + veršbętur į höfušstól - afborgun af höfušstól eru kr. 1.400.331.  Eftirstöšvar eftir greišslu eru kr. 1.400.328 meš verbótum.  Žarna munar 3 krónum.


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Snjóboltaįhrifin

Valgaršur Gušjónsson fullyršir ķ nżjustu bloggfęrslu sinni aš mįlflutningur Hagsmunasamtaka heimilanna standist ekki skošun žó ekki sé gott aš segja ķ hverju feillinn liggi ķ śtreikningi samtakanna, svo ég styšjist viš hans orš.

Ég setti žvķ inn svohljóšandi athugasemd:

Mįlflutningur HH byggir į lögfręšiįliti, ekki śtreikningum.

ķ žvķ segir aš lagastoš skorti fyrir žvķ aš veršbęta höfušstól/eftirstöšvar lįna. Hinsvegar sé heimilt aš veršbęta greišslur. Ķ žvķ sambandi eru greišslur skilgreindar sem afborgun + vextir.

Eins og verštryggš lįn eru innheimt veršbętir lįnveitandinn fyrst eftirstöšvarnar/höfušstólinn, žį afborgunina og loks vextina.

Samkęmt lögfręšiįlitinu mį ekki veršbęta eftirstöšvarnar/höfušstólinn. Bara afborgunina og vextina. (Afborgunin er žó hluti af höfušstólnum žannig aš sį hluti höfušstólsins er de facto veršbęttur į hverjum gjalddaga fyrir sig sem hluti af greišslunni. Og žaš mį skv. lögfręšiįlitinu.)

Hluti af žessum veršbótum sem reiknašar eru į höfušstól, afborgun og vexti kemur aftur į móti ekki til greišslu į hverjum gjalddaga heldur fęrist į eftirstöšvar lįnsins fyrir nęsta gjalddaga. Žannig verša til višbótarlįn og margfeldisįhrif eins og snjólbolti į fullri ferš sem sķfellt hlešur utan į sig.

Žann 17. jśnķ 2011 gerši ég tilraun til aš śtskżra žetta ķ fęrslu hér į žessu bloggi.  Fęrslan er hér: http://tbs.blog.is/blog/tbs/entry/1174485/

Lögfręšiįlitiš er tengt viš fęrsluna.


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Verštryggingin ólögleg svikamylla?

Žann 17. jśnķ sķšastlišinn birti ég fęrslu undir nafninu ,,Veršryggingin ólögleg svikamylla?"  Fęrslan byggir į greišslusešli fyrir gjalddaga į verštryggšu lįni.  Ķ fęrslunni er śtskżrt hvernig lįnveitandi žrķveršbętir lįniš į hverjum gjalddaga.  Ķ fyrsta lagi er höfušstóllin veršbęttur, ķ annan staš er greišsla af höfušstól veršbętt og ķ žrišja lagi eru vextir veršbęttir.  Ķ framhaldi er geršur samanburšur į heildarendurgreišslu verštryggšs lįns annars vegar og óverštryggšs lįns hins vegar.  Ķ restina er žeirri spurningu velt upp hvort sś ašferšafręši sem fjįrmįlafyrirtęki višhafi viš innheimtu verštryggšra lįna standist lög.

Fęrslan er hér: http://tbs.blog.is/blog/tbs/entry/1174485/


mbl.is Umbošsmašur kannar śtreikninga
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Massive Attack og óeirširnar ķ Englandi

Į facebook sķšu hljómsveitarinnar Massive Attack hafa skapast miklar umręšur ķ kjölfar žeirra orša sem lįtin voru falla ķ nafni sveitarinnar um óeirširnar ķ Englandi.  Fęrslan er eftirfarandi:

,,In context with the complicit support of the government, the banks looted the nation's wealth while destroying countless small businesses and brought the whole economy to its knees in a covert, clean manner, rather like organised crime.

Our reaction was to march and wave banners and then bail them out. These kids would have to riot and steal every night for a year to run up a bill equivalent to the value of non-paid tax big business has 'avoided' out of the economy this year alone.

They may not articulate their grievances like the politicians that condemn them but this is absolutely political. As for the 'mindless violence'... is there anything more mindless than the British taxpayer quietly paying back the debts of others while contributing bullets to conflicts that we have absolutely no understanding of?

It's mad, sad and scary when we have to take to the streets to defend our homes and businesses from angry thieving kids, but where are the police and what justice is ever done when the mob is dressed in pin stripe."

Facebook sķša Massive Attack.


mbl.is Flęmdu óžjóšalżš į brott
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Einkavęšingarstefna Įrna Pįls

Ķ Fréttablašinu ķ dag er vištal viš Įrna Pįl Įrnason, efnahags- og višskiptarįšherra.  Įrni Pįll vill fękka verkefnum rķkisins ķ hagręšingarskyni.  Vištališ er birt į vef Vķsis.  Ķ žvķ segir m.a.:

,,Įrni Pįll segir hlutverk rķkisins aš sinna įkvešnum kjarnaverkefnum. Öšrum mįlum eigi aš śtvista og koma į markaš. Markmišiš sé aš halda góšri žjónustu og helst aš hśn verši betri. Umfang rekstrarins žurfi aš endurhugsa og žaš hvaš hann kosti."   

Vķsir hefur svo oršrétt eftir Įrna Pįli: 

„Žaš eru margar leišir til og viš žurfum aš velta öllu fyrir okkur. Žarf rķkiš aš vinna öll verkefni sem žaš sinnir ķ dag? Viš žurfum aš skoša hverju vęri betur fyrir komiš annars stašar. Ķ žvķ felast einnig tękifęri. Viš getum til aš mynda stutt viš atvinnulķfiš meš žvķ aš fela žvķ aš sinna stoš- og tęknižjónustu. Rķkiš er aš sinna upplżsingatękni meš eigin starfsfólki. Er žaš endilega besta leišin? Viš getum bśiš til fjölbreyttari žjónustumarkaš meš žvķ aš rķkiš skilgreini žau verkefni sem žaš vinnur sjįlft og kaupi sķšan žį žjónustu sem žarf aš auki.“

Aš skilgreina hlutverk og verkefni rķkisins ķ sķbreytilegum heimi hlżtur aš vera umręša sem aldrei tekur enda.  Ķ žvķ ljósi ber aš taka vel ķ žaš frumkvęši sem rįšherra tekur meš žvķ aš hefja žessa umręšu nś. 

Hitt er annaš mįl hvort einkavęšing af žvķ tagi sem rįšherra kallar eftir sé til žess fallin leysa fjįrhagsvanda rķkisins.  Af hverju aš bśa til einn millilišinn ķ višbót sem žarf aš fį sitt?  Og ef annar ašili getur ķ raun gert žetta fyrir minni pening en rķkiš borgar ķ dag, af hverju getur rķkiš žį ekki tekiš upp ódżrari vinnubrögš sjįlft?

Aš hve miklu leyti er sį žjónustumarkašur sem Įrni Pįll vill bśa til um upplżsingatęknižörf rķkisins sérhęfšur?  Hversu margir ašilar myndu į endanum keppa um hituna?  Ekki žarf annaš en aš taka dęmi um męlaleigu Finns Ingólfssonar til aš skynja aš sporin hręša.  Žį kemur Kögunarmįliš fljótlega upp ķ hugann svo ekki sé minnst į einkavęšingu bankanna. 

Kögun komst reyndar aftur ķ opinbera eigu ķ gegnum Landsbankann eftir aš Jón Įsgeir og félagar voru bśnir aš taka snśning į félaginu.  Ķ dag er Kögun hluti af Skżrr sem er ķ eigu Lķfeyrissjóša og Landsbankans.  Žetta er svo aftur forvitnilegt ķ žvķ samhengi aš Skżrr er skammstöfun fyrir gamla nafn hins opinbera fyrirtękis: Skżrsluvélar rķkisins og Reykjavķkurborgar.

Žegar jafnašarmenn ręša um mörkin į milli einkareksturs og rķkisreksturs mį alveg rifja upp Stefnuskrį ķslenzkra jafnašarmanna frį 1915.  Ķ henni segir: 

,,Atvinnurekstur, sem samkvęmt ešli sķnu, eša ķ reynd, er einokun, rekist af Landsjóši, sżslu- eša hreppafélögum."

Aš fortķš skal hyggja er framtķš skal byggja.  Sś kollsteypa samfélagsins sem öfgamarkašshyggja ól af sér kann aš vera vķsbending um mikilvęgi žeirra orša.


Getur einhver svaraš žessu?

Ķ umręšum į facebook er žvķ haldiš fram aš ERM II geti veriš endastöš fyrir Ķsland ķ gjaldmišilsmįlum.  Žannig megi nį fram afnįmi verštryggingar.

Er žetta raunhęft?

Eša žurfum viš aš fara alla leiš yfir ķ evruna, ef viš ętlum į annaš borš inn ķ ESB?

 


Skiptigengisleiš

Hagsmunasamtök heimilanna standa nś fyrir undirskriftasöfnun og krefjast afnįms verštryggingar og almennra leišréttinga lįna. Žvķ til įréttingar birta samtökin umfjöllun um fjórar mismunandi leišir aš žessu marki.  Ein af žeim leišum sem um ręšir er kennd viš skiptigengi.  En hvaš felur sś leiš ķ sér?  Eftirfarandi texti er fenginn aš lįni hjį HH og śtskżrir vonandi mįliš.

Skiptigengisleiš
Ašferšin felur ķ sér aš fjįrskuldbindingar ķ krónum eru fęršar yfir ķ nżjan eša annan gjaldmišil į mismunandi gengi ķ žeim tilgangi aš endurreisa heimilin og hagkerfiš. Žaš myndi leiša til aukinnar velferšar ķ gjörbreyttu efnahagsumhverfi og skapa tękifęri til aš leišrétta žį ósanngjörnu eignaupptöku sem įtt hefur sér staš.

Skiptigengisleišin hefur reynst vel til aš byggja upp žjóšfélög aš nżju eftir alvarleg įföll. Žrįtt fyrir aš ekki sé um algerlega sambęrilegt įstand aš ręša og žar sem žetta hefur veriš gert, eins og ķ Žżskalandi, žį er žaš mat samtakanna aš žessi leiš sé jafn einföld og hśn er snjöll. Žaš er žvķ kannski engin tilviljun aš Žjóšverjar hafi beitt henni ķ žrķgang, nś sķšast žegar žżsku rķkin sameinušust.

Kostir skiptigengisleišarinnar:
- Almenn skuldaleišrétting treystir rekstrargrunn heimila og fyrirtękja og hrašar endurreisn.
- Samrżmist eignarréttarįkvęšum stjórnarskrįrinnar.
- Er įhrifarķkt og skjótvirkt śrręši sem rķkisstjórnin getur aušveldlega beitt.
- Gerir verštryggingu óžarfa.
- Fjįrmįlakerfiš hreinsar śt eitrašar og veršlausar platkrónur sem sitja eftir śr frošuhagkerfinu.
- Svart fé og žvķ sem skotiš hefur veriš undan leitar upp į yfirboršiš žvķ enginn vill sitja uppi meš gamlar śreltar og veršlausar krónur.

Hagsmunasamtök heimilanna taka ekki afstöšu til žess hvaša gjaldmišill yrši fyrir valinu, žaš er pólitķsk spurning sem stjórnvöld žurfa aš svara. Sem dęmi mętti nefna nżja ķslenska krónu, evru, Bandarķkjadal, kanadķskan dal, norska krónu eša jafnvel nżja samnorręna krónu.

Meira um skiptigengisleiš
Til žess m.a. aš örlög žjóšarinnar ķ peningamįlum verši frekar ķ hennar eigin höndum, er naušsynlegt aš skipta um gjaldmišil og gera žaš meš mismunandi gengi eftir žvķ hvort um er aš ręša t.d. laun og lįgmarkssparnaš eša aflandskrónur byggšar į falsveršmętum.

Ašgeršin ętti ekki aš taka nema nokkra daga og myndi flżta endurreisn žjóšar um mörg įr.
Jafnhliša upptöku nżs gjaldmišils verši gjaldeyrishöft afnumin og verštrygging į neytendalįn bönnuš og ķ framhaldi gerš krafa um įbyrga efnahagsstjórn. Žį yrši aš bśa žannig um hnśtana aš aušvelt vęri fyrir žį lįntakendur sem nś žegar eru meš verštryggš lįn aš greiša žau upp meš nżjum lįnum, eša breyta žeim ķ žį veru sem lagt er til meš nżju lįnakerfi, įn uppgreišslu eša stimpilgjalda.

Meš žessum hętti gęti Ķsland į nż og mun fyrr nįš aftur stjórn į eigin efnahags- og peningamįlum. Ašgerš sem žessi vęri einnig jįkvęš hvort heldur sem landiš veršur ašili aš ESB, žar sem hśn mun styšja viš og flżta fyrir žvķ aš landiš uppfylli Maastricht-skilyršin fyrir upptöku Evru, eša ef žjóšin įkvešur aš standa utan sambandsins, meš gjaldmišil sem, öndvert viš nśverandi krónu, vęri gjaldgengur ķ alžjóšlegum višskiptum. Samtökin taka ekki afstöšu til žess hvaša gjaldmišill veršur fyrir valinu, nż ķslensk króna eša einhver annar.

Hugmyndin er ekki nż af nįlinni og į sér fordęmi erlendis frį. Henni var til aš mynda žrisvar hrint ķ framkvęmd ķ Žżskalandi į 20. öld, nś sķšast viš sameiningu Žżskalands. Žrįtt fyrir aš ašstęšur hér į landi séu ekki alveg sambęrilegar žvķ sem žar var telja samtökin aš žessi leiš yrši vęnleg til endurreisnar hagkerfisins.

Ķ sinni einföldustu mynd felst hugmyndin ķ žvķ aš eignir og skuldir eru fęršar yfir ķ annan gjaldmišil į mismunandi gengi. Sem dęmi mętti taka aš smęrri fjįrhęšir, eins og laun og innistęšur upp aš įkvešnu marki fęru yfir į genginu 1 į móti 1. Žannig yršu 100 žśsund ķ gamla kerfinu jafngildi 100 žśsund ķ žvķ nżja. Stęrri skuldbindingar į borš viš hśsnęšislįn fęru yfir į öšru skiptigengi, til dęmis 1 į móti 0,6 - 0,7 (stušullinn myndi mišast viš uppsafnaša veršbólgu frį 2008 sem er nś um 34% frį 1. janśar 2008). Veršfęrslur opinberra skrįninga, s.s. fasteignaskrįr į fasteignamati og brunabótamati verši skipt į genginu 1 į móti 0,6 - 0,7. 20 milljónir ķ gamla kerfinu yrši žannig aš 14 milljónum ķ žvķ nżja. Meš žessu móti mętti leišrétta fyrir žaš veršbólguskot sem varš vegna hrunsins og jį, afnema verštryggingu meš skjótvirkri einskiptisašgerš. Žess vegna telja Hagsmunasamtök heimilanna skiptigengisleišina fęra.

Einföld skżring į vandamįlum hagkerfisins
Eitt af fórnarlömbum ķslenskra višskiptahįtta ķ ašdraganda bankahrunsins er ķslenska krónan. Meš markašsmisnotkun banka og lykilašila ķslensks višskiptalķfs į bęši hlutabréfa- og skuldabréfamarkaši, meš dyggri ašstoš peningaprentunarįhrifa almennrar verštryggingar og peningastefnu Sešlabankans, var peningamagn ķ umferš margfaldaš į įrunum 2001 til 2008.

Ekki reyndist innistęša fyrir žessari aukningu og mį segja aš meš žessu móti hafi žessir ašilar stundaš peningafölsun og komist upp meš žaš. Veršlausum pappķrum var gefiš veršgildi m.a. ķ svoköllušum „endurhverfum višskiptum" bankanna viš Sešlabankann. Žannig gįtu bankarnir og velvildarmenn žeirra, sem voru fyrst og fremst ķ eigendahópnum, ķ reynd skipt śt platkrónum fyrir alvöru krónur.

Ķ dag sitja žessar „alvöru" krónur į bókum sešlabankans og fjįrmagnseigenda ķ formi alfandskróna og skuldabréfa. Fjįrmagnseigendur bķša nś ķ röšum og vilja skipta žessum aflandskrónum yfir ķ gjaldeyri. Sešlabankinn hefur kynnt įętlun um losun gjaldeyrishafta, en helsta hindrunin į žeirri vegferš er hiš mikla magn króna ķ umferš sem gert er rįš fyrir aš eigendur vilji skipta yfir ķ gjaldeyri.

Sešlabankinn hefur žvķ ķ įętlunum sķnum kynnt tvęr hugsanlegar leišir til žess aš losa um žį spennu sem hiš mikla krónumagn veldur. Bįšar byggja į žvķ aš beitt verši mismunandi gengi fyrir krónueignir fjįrmagnseigenda sem vilja losna śr helsi ķslensku krónunnar. Annars vegar aš gjaldeyrir verši seldur į uppboši og hins vegar aš gjaldeyrisśtflęši verši skattlagt žannig aš raungengi liggi ķ reynd viš aflandsgengi en ekki įlandsgengi (opinbert skrįningargengi Sešlabankans). Einungis uppbošsleišin er komin til framkvęmda meš žvķ tilraunauppboši sem Sešlabankinn hefur žegar tilkynnt.

Ljóst er aš leišir Sešlabankans munu taka langan tķma, enda er nś gert rįš fyrir aš gjaldeyrishöft verši višvarandi a.m.k. til 2015. Ašferšarfręši Sešlabankans setur žvķ žannig fjįrmagnseigendur ķ ökumannssętiš varšandi tķmalengd afnįms hafta. Stęrsti gallinn viš ašferšarfręši Sešlabankans er hins vegar sį aš meš henni veršur ekki dregiš śr peningamagni ķ umferš. Allt of margar krónur ķ umferš žżša aš varanlega hefur dregiš śr veršgildi gjaldmišilsins og undirliggjandi veršbólgužrżstingur skapar hęttu į annarri ašför aš högum heimilanna žegar žessar krónur įn undirliggjandi veršmętasköpunar komast ķ umferš eins og įętlun Sešlabankans gerir rįš fyrir. Žessu til višbótar er gert rįš fyrir aš lķfeyrissjóšir landsmanna verši helstu kaupendur į žessum krónum.


1521 lęk vs. 51 kvitt

Illugi Jökulsson skrifar bloggfęrslu um Sęvar Ciesielski sem er nżlega fallinn frį.  Ķ fęrslunni segir:

,,Eftir aš Sęvar losnaši śr fangelsi hóf hann, flestum į óvart, mikla barįttu fyrir žvķ aš mįl hans og félaga yršu endurupptekin. Hann stóš einn – tugthśslimur, fyrrverandi smįglępamašur, dęmdur moršingi, śthrópaš illmenni! – gegn gervöllu ķslenska kerfinu sem ętlaši sko ekki aš višurkenna mistök! Meš hjįlp frį nokkrum góšum manneskjum tókst Sęvar aš koma endurupptökubeišni fyrir Hęstarétt. Žį var oršiš deginum ljósara aš į Sęvari og félögum höfšu veriš framin skelfileg réttarmorš. Meira aš segja Davķš Oddsson žįverandi forsętisrįšherra višurkenndi žaš ķ ręšustól į Alžingi. En enginn var samt til ķ aš GERA neitt. Hęstiréttur hafnaši beišni um endurupptöku. Žaš dugši ekki aš sżna fram į aš rannsókn mįlsins var rugl, mešferš žess hraksmįnarleg og nišurstašan augljós og svķviršileg skopstęling į réttlęti. Lesiš bara mįlsskjölin."

 

Ķ žessum skrifušum oršum hafa 1521 "lękaš" fęrsluna.

Eva Hauksdóttir setur ķ gang undirskriftasöfnun til aš skora į rįšherra aš taka mįliš upp aš nżju.  Į sķšu undirskriftasöfnunarinnar segir:

,,Hver sem kynnir sér gögn Gušmundar- og Geirfinnsmįlanna hlżtur aš sannfęrast um aš stór mistök hafi veriš gerš, bęši viš lögreglurannsóknir į žessum mįlum sem og fyrir dómstólum. Einn sakborninga, Sęvar Ciesielski, hélt žvķ fram til daušadags aš į honum hefši veriš framiš réttarmorš og baršist įrangurslaust fyrir endurupptöku. Nś žegar Sęvar er fallinn frį, sżnum viš honum og öšrum sem žessi mįl varša, samstöšu okkar meš žvķ aš skora į Ögmund Jónasson, innanrķkisrįšherra aš beita sér fyrir žvķ aš endurupptöku Gušmundar- og Geirfinnsmįla, sem og rannsókn į vinnubrögšum žeirra sem fóru meš rannsókn mįlanna.  Mįlsgögnin eru almenningi ašgengileg į netslóšinni http://www.mal214.com"

Ķ žessum skrifušum oršum hafa 51 kvittaš.

Ég verš nśmer 52...


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband